Čilės istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Karas tęsėsi iki [[1817]] m., kai Bernardo O'Higgins, žymiausias Čilės patriotas ir José de San Martín, ARgentinosArgentinos nepriklausomybės kovų didvyris, persikėlė per Andus iš Argentinos ir sumušė rojalistus. [[1818]] m. [[vasario 12]] d. Čilė buvo paskelbta nepriklausoma respublika vadovaujama O'Higgins. Politinis perversmas socialinių pokyčių neatnešė ir XIX a. Čilės visuomenė išlaikė stratifikuotą kolonijinę socialinę struktūrą, su didele oligarchinių šeimų ir Katalikų bažnyčios įtaka. Įsivyravo prezidentinis absoliutizmas, tačiau šalį kontroliavo žemvaldžiai.

[[1970]] m. prezidento rinkimuose laimėjo [[Salvador Allende|Salvadoras Aljendė]]. Jis buvo marksistas gydytojas, Čilės socialistų partijos narys ir kairiosios koalicijos "Liaudies vienybė" (isp.{{es|Unidad Popular}}) vadas. Ši koalicija ketino nacionalizuoti Čilės vario kasyklas, toliau vykdyti Čilės žemės reformą, perorganizuoti šalies ekonomiką. Iš karto po rinkimų JAV paskelbė nepritarimą ir ėmėsi ekonominių sankcijų.<ref name=CIA>{{cite web|url=http://www.gwu.edu/~nsarchiv/news/20001113/|title=Chile: 16,000 Secret Documents Declassified|year=2000|publisher=Chile Documentation Project, The National Security Archive|location=Washington, D.C.}}</ref> Pirmais metais ekonomikos ministro Pedro Vuskoviko planas buvo sėkmingas: 12% augo pramonė, 8,6% padidėjo BVP, o infliacija sumažėjo nuo 34,9% iki 22,1%. Nedarbas buvo tik 3,8%. Aljendė įšaldė kainas, padidino algas, nacionalizavo bankus, kasyklas. Tačiau [[1972]] m. Čilės eskudo infliacija buvoišaugo ir siekė 140%. 1967 m. prasidėjusią ekonominę depresiją pagilino kapitalo pasitraukimas iš Čilės, mažėjančios privačios investicijos ir pinigų atsiėmimas iįiš nacionalizuotų bankų. Dėl infliacijos ir nustatytų kainų atsirado juodoji rinka, o prekės pradėjo dingti iš parduotuvių lentynų.

Amerikos priešiškumas S.Aljendei kilo ne dėl jo socialistinių įsitikinimų, bet dėl baimės prarasti investicijas. Kasybos kompanijos per 50 metų buvo investavusios 1 milijardą dolerių ir pasiuntėpersiuntė į JAV 7,2 milijardo pelną.<ref>{{cite news|title=A Draconian Cure for Chile's Economic Ills?|date=January 12, 1976|agency=BusinessWeek}}</ref> CŽV vaizdavo S.Aljendę kaip būsimą sovietų diktatorių, nors pačios žvalgybos raportai teigė, kad jis nekelia grėsmės Čilės demokratijai.<ref>{{cite web|last1=Senate Select Committee on Intelligence Activities|title=Covert Action in Chile|url=https://www.archives.gov/declassification/iscap/pdf/2010-009-doc17.pdf|website=https://www.archives.gov/declassification/iscap/pdf/2010-009-doc17.pdf|accessdate=17 February 2015}}</ref> 1973 m. Čilės visuomenė buvo suskilusi į Aljendės šalininkus ir priešininkus. Tų metų [[birželio 29]] d. įvyko nesėkmingas karinis perversmas.<ref>{{cite web|url=http://foia.state.gov/Reports/HincheyReport.asp|title=CIA Activities in Chile|date=September 18, 2000|publisher=Hinchey Report|location=Washington, D.C.|access-date=April 12, 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20091020110606/http://foia.state.gov/Reports/HincheyReport.asp|archive-date=October 20, 2009|url-status=dead}}</ref> [[Rugsėjo 11]] d. armija nuvertė S.Aljendę, kuris nusišovė Prezidento rūmuose, kad nebūtų pagautassugautas.<ref name=Allende>{{cite news|url=http://www2.eluniversal.com.mx/pls/impreso/noticia.html?id_nota=164983&tabla=notas |title=Admite hija de Allende suicidio de su padre |date=August 17, 2003 |newspaper=[[El Universal (Mexico City)|El Universal]] |location=Mexico City, Mexico |language=Spanish |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20121014043246/http://www2.eluniversal.com.mx/pls/impreso/noticia.html?id_nota=164983&tabla=notas |archivedate=October 14, 2012 }}</ref> Pučistų vadas [[Augustas Pinočetas]] negrąžino valdžios civiliams ir Čilėje iki [[1990]] m. buvo karinė diktatūra. Daug dokumentų įrodo CŽV dalyvavimą perversme.<ref name="NSA-2000-9-19">Peter Kornbluh, [http://www.gwu.edu/~nsarchiv/news/20000919/ CIA Acknowledges Ties to Pinochet’s Repression Report to Congress Reveals U.S. Accountability in Chile], Chile Documentation Project, National Security Archive, September 19, 2000. Accessed online November 26, 2006.</ref> 2000 m. jiCŽV pripažino, kad A.Pinočetas buvo labiausiai mėgtamageista laternatyvaalternatyva Aljendei.<ref>[http://www.gwu.edu/~nsarchiv/NSAEBB/NSAEBB123/chile.htm The Kissinger Telcons: Kissinger Telcons on Chile], National Security Archive Electronic Briefing Book No. 123, edited by Peter Kornbluh, posted May 26, 2004. This particular dialogue can be found at [http://www.gwu.edu/~nsarchiv/NSAEBB/NSAEBB123/Box%2022,%20File%203,%20Telcon,%209-16-73%2011,50%20Mr.%20Kissinger-The%20Pres%202.pdf TELCON: September 16, 1973, 11:50 a.m. Kissinger Talking to Nixon]. Accessed online November 26, 2006.</ref>