Sodas (etnografija): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Sodai-Marcinkoniu etnografinis muziejus.JPG|thumb|right|Sodas ([[Marcinkonys|Marcinkonių]] etnografiniame muziejuje)]]

{{commonscat|Himmeli}}

'''Sodas''' – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti“. Sodas, o kartu ir vietos prie stalo būdavo išperkami atitinkamo turinio dainomis, saldainiais, degtine. Paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] (iki XX a. pradžios).

 

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro [[oktaedras]] – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į prieštaringas puses – viršų ir apačią.

Pats paprasčiausias sodas sudarytas iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų ir apatinės piramidės viršūnės tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie mažiau paplitę. Sodo viduje galėdavo patalpinti papuošalą (''lėlytę'', ''obuoliuką'', ''paukščiuką'' ir kt.). Kartais sodą rišdavo iš eglutės arba kadugio. Etnografas [[Jonas Vaiškūnas]] mano, kad šis paprotys yra senesnis. Įvairiose Lietuvos vietose sodas vadinamas ir ''liktoriumi'', ''voru'', ''žarondeliais''.