Sufizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sufizmas atsirado [[VIII a.|VIII]]–[[IX a.]] dabartinėje [[Irakas|Irako]] ir [[Sirijus|Sirijos]] teritorijoje. Ankstyvieji sufijai sulaukė priešiškumo tiek iš [[Šiitai|šiitų]], tiek iš [[Sunitai|sunitų]], o kai kurie iš jų, kaip [[X a.]] [[Panteizmas|panteizmo]] mistikas Halajus[[Mansuras al-Haladžas]], buvo nubausti [[Mirties bausmė|mirties bausme]]. [[XII a.]] pab. – [[XIII a.]] pr. sufizmas jau buvo paplitęs Rytų [[Iranas|Irane]].<ref>http://www.spauda.lt/mitai/islamas/shia.htm</ref> Vėliau ši islamo srovė buvo paplitusi nuo Šiaurės vakarų Afrikos iki Šiaurės [[Kinija|Kinijos]] ir [[Indonezija|Indonezijos]]. Žymus sufizmo teologas [[al Gazalijus]] ([[1059]]–[[1111]]) papildė sufizmo elementais sunitiškąjį islamą, padarė jį patrauklesnį, ypač nearabiškų kraštų gyventojams. Sufizmas itin suklestėjo vadinamojo [[Islamo aukso amžius|Islamo aukso amžiaus]] metu, vėliau tapo svarbia [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dvasinės kultūros dalimi.