Smuikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Nuorodos: neveikianti nuoroda
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 24:
[[Vaizdas:PalacioReal Stradivarius1.jpg|thumb|left|300px|Stradivarijaus smuikas]]
 
Smuikas pasirodė šiaurės [[Italija|Italijoje]] ankstyvame [[XIV amžius|XIV a.]] Manoma, kad pirmieji smuikų gamintojai sudėjo tris skirtingus to meto muzikinių instrumentų tipus: senovinį tristygįtistygį smuiką, naudotą nuo [[X amžius|X a.]], [[Renesansas|Renesanso]] fidelį ir lyrą ''da braccio''. [[Indija|Indijos]] ravanastroną irgi galima laikyti smuiko pirmtaku. Pirmasis tikslus instrumento apibrėžimas, aprašant ir jo skambesį, pasirodė ''Epitome musical'' rubrikoje ''Jambe de fer'' žurnale, išleistame [[Lionas|Lione]] [[xVI amžiaus 6-as dešimtmetis|1556]]-ais. Tuo laiku smuikas plito po [[Europa|Europą]].
 
Pirmąjį „teisingą“ smuiką sukonstravo ''[[Andrea Amati]]'' [[XIV amžius|XIV a.]] viduryje, vykdydamas ''Medici'' šeimos užsakymą. Jie norėjo, kad jis pagamintų instrumentą gatvės muzikantams, kuris skambėtų panašiai kaip [[liutnia]], tuo metu labai populiari tarp [[didikas|didikų]]. Smuikas netrukus tapo populiarus ir tarp gatvės muzikantų, ir tarp didikų, remiantis tuo, kad pats [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalius [[Karolis IX]] [[XIV amžius|XVI]]-ame a. paprašė ''[[Andrea Amati|Amati]]'' pastatyti pilną orkestrą.