Asiūklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tai daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai žoliniai augalai, nedideli ar vidutinio dydžio, išimtiniais atvejais (''Equisetum giganteum'') siekiantys iki 12 m aukštį<ref name=":0">Brundza K. , Čibiras L. , Lukaitienė M. , Minkevičius A. . Lietuvos TSR Flora. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959</ref>.

Asiūklio tarpubambliai dažniausiai tuščiaviduriai. Stiebo skerspjūvyje matoma ektoflojinių sifonostelių (floema išsidėsčiusi tik išorinėje protoksilemos pusėje) tipo stelė, artrostelė. Skerspjūvyje matomos taisyklingai išsidėsčiusios stiebo briaunelės ir vagelės. Stiebą dengia epidermis, turintis žioteles su varstomosiomis ląstelėmis. Epidermio ląstelių sienelės inkrustuotos silicio dioksidu (dėl to asiūkliai šiurkštūs). Po epidermiu yra trys žievės sluoksniai: sklerenchima (ramstinis audinys iš storasienių ląstelių), susitelkusi ties briaunelėmis, chlorenchima (asimiliacinis audinys, vykdantis fotosintezę) ir parenchima. Ties vagelėmis žievėje išsidėstę gana platūs valekuliariniai kanalai (lot. ''vallicula'' – slėnis). Šerdį su apytakos indais nuo žievės skiria endodermis ir periciklas. Šerdis supa indų kūlelius, išsidėsčiusius ties stiebo briaunelėmis. Indų kūlelyje išsidėsčiusi floema (karniena) ir ksilema (mediena). Protoksilema lokaizuota arčiau ūglio centro, floema už protoksilemos. Metaksilema gali formuotis trijose vietose: floemos šonuose, tarp floemos ir tarp protoksilemos<ref>Rasimavičius M., ''Equisetum variegatum'' Schleich. ex Weber et Mohr Lietuvoje: paplitimas ir populiacijų struktūra. Vilnius, 2015</ref>. Brazdo asiūklių indų kūleliai neturi, taigi antrinis storėjimas jiems nebūdingas. Per indų kūlelį pereina karinalinis kanalas, kuris susiformuoja sunykus protoksilemai. Pačiame stiebo centre, supamas šerdies yra centrinis kanalas. Trijų tipų kanalai (centrinis, valekuliariniai ir karinaliniai), priklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena augalas, gali būti užpildyti oru arba vandeniu. Tai leidžia asiūkliams įsitvirtinti įvairiose buveinėse. Kanalai neina kiaurai per visą stiebą, bamblių vietose jie pertverti plonomis pertvarėlėmis – diafragmomis<ref>Brundza K. , Čibiras L. , Lukaitienė M. , Minkevičius A. . Lietuvos TSR Flora. Vilniusname=":0" Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959</ref>.

4. Sporifikuojantys ir vegetatyviniai ūgliai vienodi, žali, išauga tuo pačiu metu. Vegetatyvinis stiebas su giliomis vagutėmis ir įstrižai stačiomis briaunotomis šakomis. Sporinė varputė ilga, viršūnė buka<ref name=":1">Lekavičius A. Vadovas augalams pažinti. Vilnius „Mokslas‟,

- Šakelės nešakotos, vegetatyvinių stiebų jos ilgos, horizontaliai atsilošusios, o sporifikuojančių ir sporoms išbyrėjus pažaliuojančių ir išsišakojančių stiebų trumpesnės<ref>Lekavičius Aname=":1" />. Vadovas– augalams pažinti''E. Vilniuspratense ([[Ožkabarzdis „Mokslas‟,asiūklis]])''