Gitara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.58.126.128 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 14:
XIX a. pradžioje galutinai susiformavo šešiastygė gitara – ta, kurią mes vadiname klasikine. Iš klasikinės gitaros atsirado kitų tipų gitaros: [[Septynstygė gitara|rusų septynstygė gitara]], [[Havajų gitara]]. Taip pat atsirado klasikinės 7 ir 8 stygų gitaros, gitaros-arfos. Iki šių dienų ieškoma naujų gitaros formų, kartais gan keistų, kaip, pavyzdžiui, 42 stygų „Pikaso“ gitara, ar Angelo Batio 2 ir 2 grifų gitaros. Didelė pažanga padaryta elektrinių gitarų tobulinime. Atsirado gitaros su USB jungtimi, su [[MIDI]] garso ėmikliais.
 
Pirmasis kūrinys, parašytas specialiai šiuolaikinei gitarai – tai [[Manuel de Falla|M. de Faljos]] „Pagarba Debiusi“, sukurtas 1920 m. Nuo tada kompozitoriai vėl susidomėjo gitara. [[Malcolm Arnold|Malkomo Arnoldo]] Koncertas gitarai yra lėto tempo kūrinys, skirtas [[džiazas|džiazo]] gitaristui [[Django Reinhardt|Džangui Reinhardui]] atminti, o [[Benjamin Britten|B. Briteno]] „Noktiurnas“, sukurtas [[Julian Bream|Džuliano Brimo]] garbei, pagrįstas [[John Dowland|Dž. Daulendo]] [[daina]]. Gitara skambinama pirštų galais gnaibant stygas (apačioje), nors liaudies ir popmuzikos gitaristai dažnai vartoja plektrą.
 
Gitara buvo ir yra plačiai naudojama [[XX amžius|XX a.]] susiformavusios elektroninės muzikos žanruose ([[rokas]], metalas, džiazas, [[bliuzas]] ir kt.).