XI amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

249 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 32:
* '''[[1030 m.]]''' – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis, užkariavęs Livonijoje gyvenančius dalys čiudų genčių, pastatė Jurjevo tvirtove (Tartų) tolimesnei ekspansijai.
* Legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai. Data paimta iš [[Bychovco kronika|Bychovco kronikos]] (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado).
* '''[[1038 m.]]''' '''[[Vasario 16]]''' d. naktįnakty [[Valkaviskas|Valkavisko]] miestą sugriovė [[jotvingiai]].
* Rusų metraščiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini Kijevo dk Jaroslavo Išmintinguojo žygį į jotvingių genčių žemes.
* '''[[1040 m.]]''' - Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
Eilutė 38:
* '''[[1042 m.]]''' – [[kuršiai]] plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. [[Adomas Brėmenietis]] [[XI a.]] parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
* '''[[1049 m.]]''' – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „[[Sakmė apie Igorio žygį|Sakmėje apie Igorio žygį]]“.
* '''[[1050 m.]]''' – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. [[Kuršiai]] grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
* '''[[1054 m.]]''' – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai [[Latvijos istorija|Dauguvos upės]] žiotyse.
* '''[[1058 m.]]''' – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių genčių žemes minimas rusų metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“.
Eilutė 50:
* Apie '''[[1080 m.]]''' – tapęs Danijos karaliumi, [[Knutas IV Šventasis]] surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
* Apie '''[[1085 m.]]''' Brėmene mirė vokiečių kronikininkas [[Adomas Brėmenietis]] (lot. Adamus Bremensis). Išgarsėjo savo 1075 m. parašytų veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum). Ketvirtojoje dalyje „Descriptio insularum Aquilonis“ minimi [[sembai]] ir „žiauriausia gentis“ [[kuršiai]], „ten labai daug aukso, geriausi žirgai“. Pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“.
* Anot istoriko [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|Alberto Kojalavičiaus-Vijūko]] (1609–1677 m.), Lietuvos žemių kunig. Kernius 1085 m. Živinbūdį (Kiras) įsūnijo ir, jau būdamas pasenęs, ištekino už jo savo vienturtę dukterį Pajautą.
* '''[[1091 m.]]''' – Lenkijos karalius Vladislovas Hermanas su kariauna įsiveržė į Pamarį ir '''[[rugpjūčio 15]]''' d. sutriuškino pamarėnus, įtraukusius prūsus į karą. ([[Teodoras Narbutas]])
 
3 605

pakeitimai