Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 991 pridėtas baitas ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 78.57.224.188 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas))
Žyma: Atmesti
| vikiteka=Category:Iustinianus I }}
 
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] argegužės 48311 md. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 13]] ar [[lapkričio 14]] d., Konstantinopolyje) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties, ir antras [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]]. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas ''Paskutiniu romėnu''<ref>Pavyzdžiui, G. P. Baker (''Justinian'', New York 1931), arba ''Outline of Great Books'' serijoje (''Justinian the Great'').</ref>.
 
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Sėkmingos karvedžių [[Belisarijus|Belisarijo]] ir Narseso karinės kampanijos leido vykdyti imperijos restauraciją, t.y. prijungti prie Rytų imperijos barbarų antplūdžio metu prarastas Vakarų teritorijas. Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
== Valdymas ==
 
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompliliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
 
Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju.
 
Justiniano epochos klėstėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.
 
== Biografija ==
[[Vaizdas:Byzantium550.png|thumb|left|Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)]]
 
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Jo motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė jį įvaikino ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas.
 
Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudaro atskirą epochą [[Bizantija|Bizantijos]] istorijoje. Jo valdymą žymi ambicingas, bet nepavykęs ''renovatio imperii'' ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), [[Bizantija]] atsikariavo [[Italija|Italiją]], Romos miestą ir didžiumą žemių prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, [[Corpus Juris Civilis]], daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (''Hagia Sophia''), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.