Leonardo da Vinci: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakeista data
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 55:
Milane Leonardas buvo Sforcų dvaro linksmintoju, švenčių ir maskaradų rengėju, dekoracijų dizaineriu, scenografu, rašė eiles.<ref>Aquino, Lucia. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Random House Incorporated, 2005, p. 41</ref> 1490 m. „Rojaus šventei“ jis sukonstravo specialią [[teatras|teatro]] mašiną su judančiomis iliuminuotomis [[žvaigždė]]mis ir planetomis. Maždaug tuo metu sukūrė du moterų portretus: Čečilijos Galerani („[[Dama su šermuonėliu]]“, Čartoriskių muziejus, [[Krokuva]]) ir „[[Gražioji Feronjė]]“ (tikriausiai Beatričės d’Estė portretas, [[Luvras]], [[Paryžius]]). Po 1490-ųjų Leonardas teikė daugiau dėmesio žmogaus kūno anatomijos ir judesio studijavimui, tuo metu sukurtas garsusis Leonardo piešinys, demonstruojantis žmogaus kūno proporcijas − „[[Vitruvijaus žmogus]]“. 1489 m. jis sukūrė dekoracijas Džian Galeaco Sforcos vestuvių su Izabele Aragoniete proga ir 1492 m. kostiumus skitų ir totorių procesijai Liudoviko Juodojo ir Beatričės Estės vestuvėms.<ref>Aquino, Lucia. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Random House Incorporated, 2005, p. 157</ref>
 
981494 m. Leonardas pradėjo kurti paruošiamuosius piešinius „[[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinei vakarienei]]“ ''[[Santa Maria delle Grazie]]'' bažnyčios refektoriumo sienoje. Darbas ties šiuo kūriniu užtruko iki 1498 m. Dėl eksperimentavimo su gruntu „Paskutinės vakarienės“ dažų sluoksniai greit pradėjo lupinėtis. 1496 m. Leonardas susidraugavo su [[Luca Pacioli|Luka Pačioliu]], 1498 m. [[Sforcų pilis|Sforcų pilyje]] sukūrė ''Sala delle Asse'' lubų freskas.<ref>Zanobini, Maria Teresa Leoni. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Enchanted Lion Books, 2003, p. 30</ref> Vienu svarbiausių Leonardo projektų Milane buvo bronzinė raito hercogo Frančesko Sforcos statula.<ref>Aquino, Lucia. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Random House Incorporated, 2005, p. 46</ref> 1493 m. lapkričio 30 d. statulos modelis buvo išstatytas Bjankos Marijos Sforcos vestuvių su imperatoriumi [[Maksimilianas I|Maksimilianu]] proga.<ref>Muntz, Eugene. ''Leonardo da Vinci''. Londonas: Parkstone Press Ltd, 2011, ISBN10: 1780422954, p. 37</ref> Statulos [[molis|molinis]] modelis siekė 7 metrus aukščio. Tikroji statula niekuomet nebuvo nulieta (tuo metu vyko karai ir trūko metalo [[patranka|patrankoms]]). 1499 m. Milaną užėmė Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XII|Liuviko XII]] kariuomenė. Molinę raito Ludoviko Sforcos statulą esą sunaikino prancūzų kareiviai, pasirinkę ją taikiniu šaudymo pratybose. Ši istorija gal neturi pagrindo, nes 2001 m. Feraros hercogas minėjo, kad nori ją įsigyti, tačiau neabejotinai statula patyrė kareivių vandalizmą ir veikiama atmosferos buvo pasmerkta sunykti.<ref>Muntz, Eugene. ''Leonardo da Vinci''. Londonas: Parkstone Press Ltd, 2011, ISBN10: 1780422954, p. 39</ref> 1499 m. bėgdamas nuo prancūzų invazijos Leonardas paliko Milaną, kuriame susipažino su reikšmingomis renesanso asmenybėmis: humanistu [[Baldasarė Kastiljonė|Baldasare Kastiljone]] ir matematiku [[Luka Pačiolis|Luka Pačioliu]]. Pastarajam paprašius Leonardas iliustravo jo veikalą „''Divina proportione''“ platoniškų kūnų piešiniais. Ši knyga išleista 1509 m. Venecijoje.
1494 m. Leonardas pradėjo kurti paruošiamuosius piešinius „[[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinei vakarienei]]“ ''[[Santa Maria delle Grazie]]'' bažnyčios refektoriumo sienoje. Darbas ties šiuo kūriniu užtruko iki 1498 m. Dėl eksperimentavimo su gruntu „Paskutinės vakarienės“ dažų sluoksniai greit pradėjo lupinėtis. 1496 m. Leonardas susidraugavo su [[Luca Pacioli|Luka Pačioliu]], 14
 
98 m. [[Sforcų pilis|Sforcų pilyje]] sukūrė ''Sala delle Asse'' lubų freskas.<ref>Zanobini, Maria Teresa Leoni. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Enchanted Lion Books, 2003, p. 30</ref> Vienu svarbiausių Leonardo projektų Milane buvo bronzinė raito hercogo Frančesko Sforcos statula.<ref>Aquino, Lucia. <nowiki>''Leonardo da Vinci''</nowiki>. Random House Incorporated, 2005, p. 46</ref> 1493 m. lapkričio 30 d. statulos modelis buvo išstatytas Bjankos Marijos Sforcos vestuvių su imperatoriumi [[Maksimilianas I|Maksimilianu]] proga.<ref>Muntz, Eugene. ''Leonardo da Vinci''. Londonas: Parkstone Press Ltd, 2011, ISBN10: 1780422954, p. 37</ref> Statulos [[molis|molinis]] modelis siekė 7 metrus aukščio. Tikroji statula niekuomet nebuvo nulieta (tuo metu vyko karai ir trūko metalo [[patranka|patrankoms]]). 1499 m. Milaną užėmė Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XII|Liuviko XII]] kariuomenė. Molinę raito Ludoviko Sforcos statulą esą sunaikino prancūzų kareiviai, pasirinkę ją taikiniu šaudymo pratybose. Ši istorija gal neturi pagrindo, nes 2001 m. Feraros hercogas minėjo, kad nori ją įsigyti, tačiau neabejotinai statula patyrė kareivių vandalizmą ir veikiama atmosferos buvo pasmerkta sunykti.<ref>Muntz, Eugene. ''Leonardo da Vinci''. Londonas: Parkstone Press Ltd, 2011, ISBN10: 1780422954, p. 39</ref> 1499 m. bėgdamas nuo prancūzų invazijos Leonardas paliko Milaną, kuriame susipažino su reikšmingomis renesanso asmenybėmis: humanistu [[Baldasarė Kastiljonė|Baldasare Kastiljone]] ir matematiku [[Luka Pačiolis|Luka Pačioliu]]. Pastarajam paprašius Leonardas iliustravo jo veikalą „''Divina proportione''“ platoniškų kūnų piešiniais. Ši knyga išleista 1509 m. Venecijoje.
 
=== Tarp Florencijos ir Milano ===