Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 103:
[[1923]] m. atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], esantys šiame krašte valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija į Klaipėdos uostą. Ši arterija nebuvo tiesi, traukiniai turėjo daryti didelį lanką į Klaipėdą per Tauragę, Pagėgius, Šilutę, arba važiuoti trumpesniu keliu, bet per Latvijos teritoriją: Mažeikius - Priekulę - Skuodą - Kretingą. Todėl [[1926]] m. pavasarį buvo nutiestas [[Kužiai|Kužių]] – [[Telšiai|Telšių]] geležinkelio ruožas, o [[1932]] m. rudenį Telšių – [[Kretinga|Kretingos]] geležinkelis. Dėl Vilniaus krašto okupacijos susisiekimas su Lenkija buvo nutrauktas, todėl per sieną ir demarkacinę liniją einančios geležinkelio linijos buvo nenaudojamos ir išardytos: nuo Šeštokų iki sienos su Lenkija, Alytaus - Varėnos linija (1927 m.; nes dėl menko judėjimo nesant susisiekimo su lenkų okupuota Varėna ir Vilniumi tilto atstatymas Alytuje buvo ekonomiškai nepagrįstas), siaurasis geležinkelis Utena - Švenčionėliai išardytas Lenkijos okupuotoje teritorijoje nuo Švenčionėlių iki demarkacinės linijos. Taip pat neveikė Kauno - Vilniaus ruožas tarp Vievio ir demarkacinės linijos su Lenkija, o linija Kaišiadorys - Gaižiūnai buvo užkonservuota.
Tarpukaryje intensyviai buvo pertvarkomi Lietuvos reikmėms vokiečių kariuomenės nutiesti siaurieji geležinkeliai: 1920 m. Gubernija - Pasvalys, pratęstas iki Biržų, nutiesta atšaka į Linkuvą, Skapiškis - Suvainiškis, Joniškis - Žeimelis, Kazlų Rūda - Pavilkijys su atšaka į Ežerėlį, Jonava - Ukmergė. 1935 m. Gubernijos - Biržų (su atšaka į Linkuvą) geležinkelis rekonstruotas iš 600 mm į 750 mm vėžę, o 1938 m. baigtas tiesti Panevėžio - Joniškėlio siaurasis geležinkelis. Tokiu būdu buvo į vieną sistemą sujungta dalis carinės Rusijos, vokiečių okupacijos ir nepriklausomos Lietuvos laikais nutiestų siaurųjų geležinkelių. Buvo pradėtas tiesti Joniškėlio - Žeimelio siaurasis geležinkelis, tačiau iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis dar nebuvo užbaigtas.
Klaipėdos krašto siaurieji ir vietiniai geležinkeliai priklausė privačiai Vokietijoje esančiai kompanijai,
Atskirai reikia paminėti Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto (tos dalies, kuri dabar priklauso Lietuvai) tarpukario geležinkelių raidą. Platieji geležinkeliai užtikrino susisiekimą su Varšuva, Gardinu ir kitais Vilniaus krašto miestais, taip pat Lenkijos tarptautinį susisiekimą su Latvija bei TSRS. 1934 m. buvo nutiesta tik viena nauja vietinės reikšmės linija Pariečė - Druskininkai. Buvo pertvarkytas ir pagerintas Dūkšto - Drujos siaurasis geležinkelis, veikė Švenčionėlių - Lentupio, taip pat Marcinkonių siaurasis geležinkelis, skirtas gabenti medieną. Vilniuje keletą metų veikė miesto siaurasis geležinkelis, skirtas keleivių pervežimui tarp Vilniaus keleivinės ir prekių stočių ir Vilniaus geležinkelių direkcijos (dabar Lietuvos geležinkelių centrinės būstinės) Slovackio (dabar Mindaugo) gatvėje. Taip pat Vilniuje buvo eksploatuojamas siaurasis geležinkelis Burbiškės - Vingio parkas - Šilo tiltas - Antakalnis, 1938 m. pratęstas iki Turniškėse pradėtos statyti hidroelektrinės.
Eilutė 114:
1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvą [[aneksija|aneksavo]] [[Tarybų Sąjunga]]. TSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą“, kuriuo paskelbė Lietuvos geležinkelius sudėtine TSRS geležinkelių tinklo dalimi. Geležinkelio darbas buvo pertvarkomas pagal TSRS galiojusią tvarką. Pradėti geležinkelių perkalimo iš 1435 mm į 1524 mm vėžę darbai, tačiau iki prasidedant karui jie taip ir nebuvo užbaigti. 1940 m. prie Lietuvos prijungus papildomas Vilniaus krašto dalis, Lietuvos teritorijon pateko ir ten esantys geležinkeliai. Tačiau jie taip ir liko Belostoko geležinkelio administracinėje sudėtyje. Tai ruožai Varėna (Varėnos st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) - Pariečė - Druskininkai, Stasylos (Stasylų st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) - Beniakonys. Taip pat Belostoko geležinkelio sudėtin pateko ir siaurasis geležinkelis Dūkštas - Druja, platusis Pabradė - Lentupis, siaurasis Švenčionėliai - Švenčionys - Lentupis. Visų šių trijų geležinkelio linijų ruožuose, kurie buvo Lietuvos teritorijoje, eismas nutrūko nuo pat to momento, kai TSRS užėmė buvusios Lenkijos teritorijas 1939 m. rudenį.
Baigtas tiesti Šventosios - Darbėnų
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS, TSRS valdžios sprendimu, dalis Lietuvos geležinkelių garvežių ir vagonų buvo permesti į Rytus, o visų Vokietijos okupuotų ir įjungtų į [[Ostlandas|Ostlandą]] (tarp jų ir Lietuvos) teritorijų geležinkelių valdymas buvo perduotas karinei geležinkelių administracijai, kurios centras buvo [[Ryga|Rygoje]]. Vokiečių okupacinė valdžia siekė, kad Lietuvos geležinkelio specialistai aktyviai dirbtų karo fronto reikalams. [[1942]] m. buvo komandiruota daugiau kaip 2000 Lietuvos geležinkelininkų. Jie dirbo [[Pskovas|Pskove]], Minske, Rygoje, Jelgavoje ir kitur. Vokietija vėl perkalinėjo plačiuosius geležinkelius iš 1524 mm į 1435 mm vėžę, atstatinėjo Raudonosios armijos atsitraukiant susprogdintus tiltus ir sugadintus geležinkelio ruožus, stotis. Priešingai nei Pirmojo pasaulinio karo metais, jokie nauji geležinkeliai nebuvo tiesiami. Tačiau 1943 m. baigtas tiesti Joniškėlio - Žeimelio siaurasis geležinkelis. Atsitraukdama Vokietijos kariuomenė sprogdino tiltus, gadino ir ardė geležinkelius (išardė geležinkelį Alytus - Šeštokai).
Eilutė 131:
[[1963]] m. vasario 14 d. TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į Pabaltijo geležinkelius.
Vienas reikšmingiausių tarybinio laikotarpio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios – Kauno ir Lentvario – [[Trakai|Trakų]] linijų elektrifikavimas. [[1975]] m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, o nuo [[1976]] m. sausio 20 d. pradėtas ir nuolatinis jų eismas. Tarybiniais metais taip pat buvo atlikti ir kiti svarbūs darbai: 1980 m. nutiestas geležinkelis iš [[
Siaurieji geležinkeliai buvo nerentabilūs ir palaipsniui keičiami autotransportu ar plačiaisiais geležinkeliais. [[1972]]–[[1975]] m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių – [[Utena|Utenos]] linija, [[1982]] m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis – [[Pakruojis]], aštuntojo dešimtmečio pradžioje likviduota Dūkšto - Drujos linija dėl planuojamos tuo metu statyti Ignalinos atominės elektrinės, septintajame dešimtmetyje išardyti Jonavos - Ukmergės, Joniškio - Žeimelio, Skapiškio - Suvainiškio siaurieji geležinkeliai, kiek vėliau Šiaulių - Gubernijos - Pakruojo ruožas. Devintojo dešimtmečio viduryje dėl pradėto tiesti Utenos - Anykščių plačiojo geležinkelio buvo išardytas siaurasis geležinkelis tarp Utenos ir Rubikių. Tačiau žlugus TSRS, platusis geležinkelis taip ir liko nebaigtas tiesti.
Buvo modernizuojami ir geležinkelio riedmenys. [[1979]] m. pasibaigė garvežių pakeitimas [[Šilumvežis|šilumvežiais]]. Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės.▼
▲Buvo modernizuojami
=== Nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1991 m.) ===
| |||