Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 101:
Atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė labai prastai: [[Telegrafas|telegrafo]] linijos sutraukytos, [[Telefonas|telefono]] ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Lietuvos geležinkeliams tuomet priklausė 943 km kelių, o riedmenų ūkį sudarė iš vokiečių išnuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių ir 57 prekiniai vagonai.
 
[[1923]] m. Lietuvai susigrąžinus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], [[Klaipėdosesantys jūrųšiame uostas|Klaipėdoskrašte uostas]]valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija į Klaipėdos uostą. Tuo metu Lietuvos geležinkeliai bendro tinklo nesudarė. [[1922]] m. lapkričio 1 d. [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] geležinkelio [[Batalionas|bataliono]] pirmoji [[kuopa]] pradėjo tiesti Šeštokų – Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią ir iki 1923 m. gruodžio 20 d. sujungė Kazlų Rūdą su [[Marijampolė|Marijampole]]. Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą. [[1926]] m. pavasarį buvo nutiestas [[Kužiai|Kužių]] – [[Telšiai|Telšių]] geležinkelio ruožas, o [[1932]] m. rudenį Telšių – [[Kretinga|Kretingos]] geležinkelis. Klaipėdos krašto siaurieji ir vietiniai geležinkeliai priklausė privačiai Vokietijoje esančiai kompanijai ir po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jie nebuvo nusavinti, ir toliau priklausė bei buvo valdomi Vokietijoje esančios kompanijos.
 
Tarpukaryje intensyviai buvo pertvarkomi ir siaurieji geležinkeliai, tiesiamos naujos jų linijos.
 
Vokietijai pareikalavus grąžinti Klaipėdos kraštą 1939 kovo 23 d. Lietuva neteko ir krašto teritorijoje buvusių geležinkelių. 1939 m. atgavus Vilniaus kraštą, į Lietuvos geležinkelių tinklą buvo įjungti tame krašte buvę geležinkeliai. 1939 m. lapkritį atstatytas Lenkijos okupacijos metais išardytas Švenčionėlių - Kiauneliškių siaurojo geležinkelio ruožas, taip pat 1940 m. pavasarį atidarytas naujai nutiestas geležinkelis Senieji Trakai - Trakai.
 
=== Antrojo pasaulinio karo laikotarpis (1940–1945 m.) ===
1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvą [[aneksija|aneksavo]] [[Tarybų Sąjunga]]. TSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą“, kuriuo paskelbė Lietuvos geležinkelius sudėtine TSRS geležinkelių tinklo dalimi. Geležinkelio darbas buvo pertvarkomas pagal TSRS galiojusią tvarką. Pradėti geležinkelių perkalimo iš 1435 mm į 1524 mm vėžę darbai, tačiau iki prasidedant karui jie taip ir nebuvo užbaigti. 1940 m. prie Lietuvos prijungus papildomas Vilniaus krašto dalis, Lietuvos teritorijon pateko ir ten esantys geležinkeliai. Tačiau jie taip ir liko Belostoko geležinkelio administracinėje sudėtyje. Tai ruožai Varėna (Varėnos st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) - Pariečė - Druskininkai, Stasylos (Stasylų st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) - Beniakonys. Taip pat Belostoko geležinkelio sudėtin pateko ir siaurasis geležinkelis Dūkštas - Druja, platusis Pabradė - Lentupis, siaurasis Švenčionėliai - Švenčionys - Lentupis. Visų šių trijų geležinkelio linijų ruožuose, kurie buvo Lietuvos teritorijoje, eismas nutrūko nuo pat to momento, kai TSRS užėmė buvusios Lenkijos teritorijas 1939 m. rudenį.
 
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS, TSRS valdžios sprendimu, dalis Lietuvos geležinkelių garvežių ir vagonų buvo permesti į Rytus, o visų Vokietijos okupuotų ir įjungtų į [[Ostlandas|Ostlandą]] (tarp jų ir Lietuvos) teritorijų geležinkelių valdymas buvo perduotas karinei geležinkelių administracijai, kurios centras buvo [[Ryga|Rygoje]]. Vokiečių okupacinė valdžia siekė, kad Lietuvos geležinkelio specialistai aktyviai dirbtų karo fronto reikalams. [[1942]] m. buvo komandiruota daugiau kaip 2000 Lietuvos geležinkelininkų. Jie dirbo [[Pskovas|Pskove]], Minske, Rygoje, Jelgavoje ir kitur.