Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Kita informacija: sutrumpinta |
|||
Eilutė 149:
Vokietijos pakrantėse susiformavę daug plokščių, žemų salų, salynų, nerijų ir pusiasalių, įlankų, užutėkių, Šiaurės jūros pakrantėse būdinga labai didelė [[atoslūgis|potvynių ir atoslūgių]] amplitudė. Svarbiausios salos: [[Rytų Fryzų salos]], [[Helgolandas]] (Šiaurės jūra), [[Fėmarnas]] (Baltijos jūra), [[Riugenas]], [[Uzedomas|Uzedomo sala]].
[[Vaizdas:Fog in Sauerland, Germany.JPG|miniatiūra|kairėje|Rūkas Zauerlande]]
Vokietijos paviršius palaipsniui kyla einant iš šiaurės į pietus. Šiaurėje plyti [[Ledynmetis|ledynmečio]] laikais susiformavusi pelkėta ir ežeringa [[Šiaurės Vokietijos žemuma]] (žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), su
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui – ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras – [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (536 km²), [[Kimo ežeras]] (82 km²), [[Amerio ežeras]] ir kt.
| |||