Isaac Asimov: Skirtumas tarp puslapio versijų

365 pridėti baitai ,  prieš 4 mėnesius
S (Išnašų šablono tvarkymas.)
| žanras = [[Mokslinė fantastika]], populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
| judėjimas =[[Mokslinės fantastikos aukso amžius]]
| žymiausi_darbai = ''Ciklas „Fondas“'', ''„Užslinks naktis“''
| apdovanojimai =
| įtaka = [[Clifford D. Simak]], [[Herbert George Wells|H. G. Wells]], [[Stanley G. Weinbaum]]
}}
 
'''Aizekas Azimovas''' ({{en|Isaac Asimov}}, {{ru|Исаак Озимов}};<ref>[http://nauka.relis.ru/28/0403/28403100.htm Nauka i Žizn']</ref>, [[1920]] m. [[sausio 2]] d. – [[1992]] m. [[balandžio 6]] d.) – [[JAV]] rašytojas [[fantastika|fantastas]], mokslo populiarintojas, pagal profesiją [[biochemija|biochemikas]].
 
Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė [[mokslinė fantastika|mokslinę fantastiką]], tačiau yra ir [[maginė fantastika|maginės fantastikos]], [[detektyvas|detektyvų]]. Nemažai knygų – mokslo populiarinimo (įvairių sričių – nuo [[astronomija|astronomijos]] ir [[genetika|genetikos]] iki [[istorija|istorijos]] ir literatūros kritikos). Daugkartinis [[Hugo premija|Hugo]] ir [[Nebula premija|Nebula]] premijų]] laureatas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino [[anglų kalba|anglų]] ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų – amerikiečiųAnglų–amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su [[Arthur C. Clarke|Artūru Klarku]] bei [[Robert Anson Heinlein|Robertu Heinleinu]] vadinami „Didžiąja trijule“ tarp rašytojų fantastų.<ref>Pavyzdžiai: http://www.mirf.ru/Articles/art2067.htm, http://www.uapostal.com/index.php?cPath=29_95_98, http://www.eksmo.ru/catalog/book?b=70303, http://www.sfwriter.com/rmdeatho.htm, http://www.heinleinsociety.org/pressreleases/clarkeheinleinaward.html</ref>
 
== Biografija ==
A. Azimovas gimė [[1920]] m. [[sausio 2]] d. [[Petrovičiai (Smolensko sritis)|Petrovičių]] miestelyje, Mogiliovo gubernijoje [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (nuo [[1929]] m. miestelis priklauso [[Smolensko sritis|Smolensko sričiai]], [[Rusija]]i) [[žydas|žydų]] šeimoje. Rašytojo tėvai – A''nnaAnna Rachel Berman-Asimov''<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0019&tree=ByrneAsimov Bermanų ir Azimovų šeimų genealogija]</ref><ref>[http://www.rusamny.com/359/t03(359).htm Gerasis daktaras Azimovas]</ref> ([[1895]]–[[1973]]1895–1973) ir ''Judah Asimov'' ([[1896]]–[[1969]]1896–1969) – pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio (''Isaac Berman'', [[1850]]–[[1901]](1850–1901) iš motinos pusės garbei. Pats A. Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo „''Osimov''“, tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja ''Asimov'' pavardę.<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0008&tree=ByrneAsimov Genealoginis Azimovų šeimos medis]</ref>
 
Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik [[jidiš]] kalba, o [[rusų kalba]] bendraujama nebuvo.<ref>[http://search.barnesandnoble.com/booksearch/isbninquiry.asp?z=y&ean=9781573929684&displayonly=CHP Biografiniai duomenys]</ref> [[1923]] m. kartu su tėvais išvyko į [[JAV]], įsikūrė [[Bruklinas|Brukline]], kur po kelerių metų atidarė konditerijos parduotuvę. A. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]].
 
Būdamas 5 metų A. Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į [[1919]] m. [[rugsėjo 7]] d., kad galėtų leisti metais anksčiau. [[1935]] m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis A. Azimovas įstojo į „Seth''Seth Low Junior College“College'', tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į Kolumbijos universiteto [[chemijaKolumbijos universitetas|chemijosKolumbijos universiteto]] chemijos fakultetą [[Niujorkas|Niujorke]]. Čia [[1939]] m. gavo [[bakalauras|bakalauro]] laipsnį, o [[1941]] m. – [[magistras|magistro]] ir įstojo į [[doktorantūra|doktorantūrą]]. Tačiau [[1942]] m. išvyko į [[Filadelfija|Filadelfiją]] dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusioje armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas [[Robert Anson Heinlein|Robertas Heinlainas]].
 
[[1942]] metų m. vasario mėnesį per [[Valentino diena|Valentino dienos]] „akląjį pasimatymą“ susipažino su Gertrūda Blugerman ({{en|Gerthrude Blugerman}}), su kuria susituokė [[birželio 26]] d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido ([[g. 1951]]) ir duktės Robin Džoan ([[g. 1955]]).
 
Nuo [[1945]] spalio iki [[1946]] m. liepos A. Azimovas tarnavo [[JAV kariuomenė|JAV armijoje]]. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. [[1948]] m. baigė [[doktorantūra|doktorantūrą]] ir jam buvo suteiktas [[daktaras|mokslo daktaro]] laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip [[biochemija|biochemikas]]. [[1949]] m. įsidarbino dėstytoju [[BostonasBostono universitetas|Bostono]] universiteto]] medicinos fakultete, kur [[1951]] m. gruodžio mėnesį tapo [[profesorius|profesoriumi]] asistentu ({{en|assistant profesor}}), o [[1955]] m. – asociuotu profesoriumi ({{en|associate professor}}). [[1958]] m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu A. Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. [[1979]] m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas ({{en|full professor}}).
 
[[Vaizdas:Isaac Asimov Fondas.jpg|thumb|200pxkairėje|160px|Lietuviškas „Fondo“ leidimas.]]
[[1970]] m. A. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson ({{en|Janet Opal Jeppson}}), su kuria susipažino bankete dar [[1959]] m. Oficialiai su žmona išsiskyrė [[1973]] m. [[lapkričio 16]] d., o [[su Džanet susituokė lapkričio 30]] d. Džanet ir Azimovas susituokė. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.
 
Rašytojas mirė [[1992]] m. [[balandžio 6]] d. dėl širdies ir kepenų[[inkstų nepakankamumas|inkstų nepakankamumo]], kurį sukėlė [[AIDS]].<ref name=obit>{{cite news |title=Isaac Asimov, Whose Thoughts and Books Traveled the Universe, Is Dead at 72 |url=https://www.nytimes.com/1992/04/07/books/isaac-asimov-whose-thoughts-and-books-traveled-the-universe-is-dead-at-72.html?scp=7&sq=Asimov+Isaac&st=cse |accessdate=2012-09-04 |newspaper=New York Times |date=1992-04-07 |page=B7}}</ref> AIDS A. Azimovas buvo užkrėstas, kai [[1983]] m. jamatliekant širdies operaciją buvo daryta[[kraujo širdiesperpylimas|perpiltas operacijakraujas]].<ref name="faq-nonlit">{{cite web |url=http://www.asimovonline.com/asimov_FAQ.html#non-literary2 |title=Asimov FAQ |date=2004-09-27 |accessdate=2007-01-17}}</ref> Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.
 
== Kūryba ==
Parašė ir išleido apie 500 knygų. [[1939]] m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (''Marooned off Vesta''). Apsakymas „Užslinks naktis“ (''Nightfall'' [[1940]] m., [[lietuvių kalba]] [[1991]] m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ ([[1940]] m., lietuvių k. [[1966]] m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius [[robotas|robotų]] moralės kodeksu<ref>Rolandas Maskoliūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t. 73 psl.</ref>.
[[Vaizdas:Isaac Asimov Fondas.jpg|thumb|200px|Lietuviškas „Fondo“ leidimas.]]
Parašė ir išleido apie 500 knygų. [[1939]] m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (''Marooned off Vesta''). Apsakymas „Užslinks naktis“ (''Nightfall'' [[1940]] m., [[lietuvių kalba]] [[1991]] m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ ([[1940]] m., lietuvių k. [[1966]] m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius [[robotas|robotų]] moralės kodeksu<ref>Rolandas Maskoliūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t. 73 psl.</ref>.
 
Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (''Foundation'' 7 t. [[1951]]–[[1992]]1951–1992 m., liet. 3 t. – „Fondas“ [[1994]] m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu [[1999]] m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (''The End of Eternity'' [[1955]] m., liet. [[1996]] m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (''The Gods Themselves'' [[1972]] m., liet. [[1981]] m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ ([[1966]] m.), romanai „Plieno urvai“ (1994  m.), „Akmenėlis danguje“ ([[2000]] m.), „Kosmoso upės“ ([[2002]] m.).
 
Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (''Tales of the Black Widowers'' [[1974]] m.). Jis yra daugelio mokslo populiarinimo knygų autorius, tarp kurių „Cheminiai gyvybės agentai“ (''The Chemicals of Life'' 1954 m., liet. [[1961]] m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (''View From a Height'' [[1964]] m., liet. [[1971]] m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).
 
[[1977]] m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov’s Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov’s Science Fiction“).
 
{{DEFAULTSORT:Asimov, Isaac}}
 
[[Kategorija:JAV fantastikos rašytojai]]
[[Kategorija:Mokslo populiarintojai]]
34 267

pakeitimai