Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Šv. Jurgio bažnyčios restauruojamas interjeras.jpg|180px|left|thumb|Šv. Jurgio kankinioKankinio restauruojamas interjeras. ]]

[[1468]] m. prie [[Kauno pilis|pilies]] pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams [[bernardinai|bernardinams]]. [[1471]] m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet [[1503]] m. jau veikė. [[1603]] ir 1624 m. bažnyčią smarkiai apgadino gaisras, o [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karo su Maskva]] metu, [[1656]] ir [[1659]] m. – Maskvos kariuomenė.

[[1812]] m. [[Napoleonas|Napoleono]] vadovaujama Prancūzijos armija bažnyčią pavertė miltų sandėliu. Paskutinį kartą kapitalinis remontas atliktas [[1936]] m. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] buvo paversta vaistų sandėliu. SovietmečiuŠalia esančiame vienuolyne čiasovietmečiu buvoveikė [[Pranas Mažylis|P. Mažylio]] medicinos mokykla.

[[2005]] m. vienuoliai atgavo labai prastos būklės bažnyčią. Prie bažnyčios prisišliejęs mūrinis XV a. pabaigoje-XVI amžiujea. pradžioje pastatytas vienuolyno pastatas, išlaikęs daug gotikos elementų. Šalia įrengtas [[Santakos parkas]].

[[Vaizdas:Lithuania Kaunas StGeorge Church.jpg|thumb|180px|right|Kauno Šv. Jurgio kankinioKankinio bažnyčia iki rekonstrukcijos]]

Ši vėlyvosios gotikos šventovė yra viena iš penkių, [[1495]] - [[1510]] m. statytų paminklų, priskiriamų originaliam Lietuvos nacionalinės gotikos architektūros paveldui. Tai monumentalus, ištįsęs (halės ilgis - 36,5 m., presbiterijos - 20,8 m.), vertikalių proporcijų ir ritmiškos kompozicijos pastatas, kurio fasadus skaido smailiaarkiai langai bei liekni ir grakštūs daugiatarpsniai kontraforsai.<ref>Šinkūnaitė L., Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas, 2010, 14 p.</ref> Ypač saviti presbiterijos kontraforsai, tarsi kolonos visai nesiliečiantys su siena ir remiantys ne ją, o arkas virš langų ir pastogės karnizų.

Bažnyčia halinė; visos trys navos uždengtos bendru dvišlaičiu stogu, atskirta tik aiškiai žemesnė presbiterija, virš kurios iškyla tapybiškas barokinis bokštelis. Pats pastatas sumūrytas iš tamsraudonių plytų, taikant gotikinį jų rišimo būdą; puošybai saikingai naudotos perdegtos juodos spalvos plytos, iš kurių dažniausiai sudėlioti rombų ir kryželių raštai. Sienos labai storos: navų dalies - 1,3 m., presbiterijos - 1 m. Trys navos dalinamos į penkias travėjas, dengtas pusapskričiais kryžminiais skliautais. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.