Želigovskio maištas: Skirtumas tarp puslapio versijų

L. Želigovskio pajėgos pajudėjo [[spalio 8]] d. rytą, likus dviem dienoms iki [[Suvalkų sutartis|Suvalkų sutartimi]] nustatytų paliaubų pradžios. Tądien generolas deklaravo, kad jis „išvaduos Vilnių iš lietuvių okupacijos“ ir „suformuos parlamentą, kuris nuspręs ginčytinų teritorijų likimą“.<ref name="Łossowski175-179"/> L. Želigovskio pajėgos, kurias sudarė {{val|14000|u=karių}} ir kurios buvo paremtos 1-ąja Lietuvos–Baltarusijos pėstininkų divizija,<ref name="Łossowski161-166"/> įveikė 4-ąjį Lietuvos pėstininkų pulką prie [[Rūdninkų giria|Rūdninkų girios]], vėliau prie [[Jašiūnai|Jašiūnų]]. Maištininkų pajėgos pasiekė Vilnių, tačiau miesto paėmimą atidėjo iki kitos dienos. Pagal tų laikų šaltinius, abi pusės tądien prarado vos po kelis karius.<ref name=wypadki>{{pl-icon}} "''Wypadki wileńskie''" („Vilniaus įvykiai“), „Robotnik“, 1920-10-20, p. 3.</ref><ref name="Łossowski179-185" />

 

 

[[Spalio 12]] d. L. Želigovskis paskelbė [[Vidurio Lietuvos Respublika|Vidurio Lietuvos Respublikos]] nepriklausomybę su sostine Vilniuje. Dauguma istorikų sutaria, jog ši valstybė buvo priklausoma nuo Lenkijos, tačiau neapsisprendžiama dėl priklausomybės laipsnio (lenkų istorijas [[Jeržis Lerskis]] tvirtina, kad Vidurinė Lietuva buvo marionetinė valstybė).<ref name = "Lerski">[[Jerzy J. Lerski]], ''Historical Dictionary of Poland, 966–1945'', 1996, [https://books.google.com/books?id=FPxhOu_n1VYC&pg=PA309&ei=AGtYR8T6JJK4igGDjqDJBg&sig=TlR2E4T3dzWCpXvWfFbi6nfhhq0 Google Print, p. 309.]</ref>