Čekijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Eilutė 1:
{{Čekijos istorija}}
'''Čekija''' susideda iš trijų istorinių žemių – [[Bohemija|Bohemijos]], [[Moravija|Moravijos]] ir [[Moravijos Silezijos]] (anksčiau taip pat vadintos AusrijosAustrijos Silezija). Šios vadinamosios „Bohemijos Karūnos žemės“ Viduramžiais priklausė Europos kultūros centrui, tačiau dėl konfesinių konfliktų XVII a. susilpnėjo. Šių žemių kontrolė perėjo [[Habsburgai|Habsburgams]] ir iki 1918 m. priklausė [[Austrija|Austrijos]] imperijai.
 
== Čekijos istorijos laikotarpiai ==
Eilutė 13:
## [[Bohemija|Bohemijos kunigaikštystė]] (880/889 – [[1198]] m.), o Moravijoje Moravijos markgrafystė nuo 1182 m.
## [[Bohemijos karalystė]] ([[1198]]–[[1918]] m.), nuo [[1526]] m. valdoma [[Habsburgai|Habsburgų]] (personalinė unija su [[Austrija]] ir [[Vengrija]])
## [[Čekoslovakija]] ([[1918]]–[[1992]] m.), nuo [[1969]] m. Čekoslovakijos Socialistinė RepublikaRespublika (ČSSR), nuo [[1990]] m. Čekijos ir Slovakijos Federalinė RepublikaRespublika (ČSFR).
## Čekijos respublika (nuo [[1993]] m.)
 
Eilutė 38:
Numalšinus "Prahos pavasarį", į valdžią grįžo konservatyvieji komunistai. Dubčeką pakeitė Gustavas Husakas, kuris visą laiką pataikavo Sovietų Sąjungai. Per 21 metus trukusią "normalizaciją" buvo atkurta totalitarinė tvarka, o visi kitaminčiai sutriuškinti. Daug intelektualų išvyko į užsienį.
 
"Prahos pavsariopavasario" įvykiai paskatino SSRS užsienio politikoje suformuoti naujus nuostatus, vadinamajįvadinamąją Brežnevo doktriną. Pagal ją SSRS neva turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurio sovietinio bloko šalį, jei nuspręstų, jog ši pasuko klystkeliu iš "teisingo socializmo" kelio, t. y. nepaklūsta Maskvos interesams. Doktrina dar labiau apribojo socialistinių šalių suverenumą, o bet kokios vietos komunistų valdžios reformos galėjo būti vykdomos tik SSRS nutarus.
 
[[1977]] m. politikų ir intelektualų grupė, tarp jų ir dramaturgas Vaclavas Havelas, pasirašė dokumentą, kuriuo buvo reikalaujama pagrindinių žmogaus teisių. Vadinamoji "Chartija 77" tapo visus disidentus vienijančiu veiksniu.