Lietuvių nacionalistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

šiek tiek papildyta, partijos skydelis
(šiek tiek papildyta, partijos skydelis)
{{Šaltiniai}}
{{Info politinė partija|
pavadinimas_lt = Lietuvių nacionalistų partija |
logotipas = |
lyderis = |
colorcode = red |
įkūrimas = [[1941]] m. [[birželio 28]] arba [[birželio 29]] d. |
panaikinimas = 1941 m. [[gruodžio 17]] d.|
ideologija = [[nacionalizmas]],<br>[[fašizmas]],<br>[[nacionalsocializmas]] (radikaliojo falango)|
būstinė = [[Kaunas]]|
narių = |
svetainė =
}}
'''Lietuvių nacionalistų partija''' – [[voldemarininkai|voldemarininkų]] vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] [[nacionalizmas|nacionalistinės]]-[[fašizmas|fašistinės]] krypties politinė [[partija]]. Ji vienintelė iš Lietuvos partijų legaliai veikė [[nacių okupacija Lietuvoje|nacių okupuotoje Lietuvoje]]. Ji buvo įregistruota [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilimo]] metu ir nacių uždrausta 1941 m. gruodžio 17 d.
 
== SlaptaPartijos veiklaištakos nepriklausomoje Lietuvoje ==
'''Lietuvių nacionalistų partija''' – [[voldemarininkai|voldemarininkų]] vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] politinė [[partija]]. Ji vienintelė iš Lietuvos partijų legaliai veikė [[nacių okupacija Lietuvoje|nacių okupuotoje Lietuvoje]]. Ji buvo įregistruota [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilimo]] metu ir nacių uždrausta 1941 m. gruodžio 17 d.
 
1934 m. gegužės 6 d. [[Kaunas|Kaune]] slaptos sukarintos [[Geležinis Vilkas (organizacija)| Geležinio Vilko]] organizacijos nariai įsteigė Lietuvių nacionalistų partiją{{šaltinis}}. Jie priešinosi Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] valdžiai ir dalyvavo 1934 m. [[birželio 6]] d.–7 d. nesėkmingame kariniame perversme.
== Slapta veikla nepriklausomoje Lietuvoje ==
 
K. Mačius buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos pirmininkas nuo 1934 m. iki 1937 m. Naujos kartos [[tautininkai | tautininkų]] mintys grindė 1937 m. Lietuvių nacionalistų partijos programą. [[Antanas Mačiuika]] buvo valdybos pirmininkas nuo 1937 m. gruodžio 17 d. iki 1940 balandžio mėn. Lietuvių nacionalistų partija pirmą kartą viešai paminėta Antano Mačiuikos laidotuvių metu.{{šaltinis}}
1934 m. gegužės 6 d. [[Kaunas|Kaune]] slaptos sukarintos [[Geležinis Vilkas (organizacija)| Geležinio Vilko]] organizacijos nariai įsteigė Lietuvių nacionalistų partiją. Jie priešinosi Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] valdžiai ir dalyvavo 1934 m. [[birželio 6]] d.–7 d. nesėkmingame kariniame perversme.
 
K. Mačius buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos pirmininkas nuo 1934 m. iki 1937 m. Naujos kartos [[tautininkai | tautininkų]] mintys grindė 1937 m. Lietuvių nacionalistų partijos programą. [[Antanas Mačiuika]] buvo valdybos pirmininkas nuo 1937 m. gruodžio 17 d. iki 1940 balandžio mėn. Lietuvių nacionalistų partija pirmą kartą viešai paminėta Antano Mačiuikos laidotuvių metu.
 
== Legali veikla nacių okupuotoje Lietuvoje ==
Lietuvių nacionalistų partija atkūrė „Geležinį vilką“ kaip atskirą padalinį. Jis turėjo tapti panašiu į vokiečių nacių [[SA]] (Sturmabteilung) ar [[SS]] (Schutzstaffel). Jo štabas įsikūrė [[Kauno karo muziejus | Karo muziejaus]] patalpose. Iš pradžių „Geležinio vilko“ vadas buvo pulkininkas [[Antanas Gaušas]]. Vėliau jam vadovavo kapitonas [[Ignas Vylius | Ignas Vylius-Velavičius]], kuris nuo maždaug 1941 m. birželio 29 d. vadovavo [[Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas | Kauno sunkiųjų darbų kalėjimui]]. Didelę voldemarininkų dalį sudarė Lietuvos kariuomenės karininkai. Veikė leitenantai [[Kazys Matulevičius]], [[Vytautas Stanevičius]], [[Petras Skurauskas]], kapitonai [[Vladas Ivanauskas]], [[Stasys Kviecinskas]], [[Ignas Vylius | Ignas Vylius-Velavičius]], majorai [[Jonas Pyragius]], [[Stasys Puodžius]], [[Juozas Matulevičius]], pulkininkai [[Antanas Gaušas]], [[Mykolas Kalmantas]], [[Jonas Navakas]], generolai [[Petras Kubiliūnas]], [[Teodoras Daukantas]], taip pat buvęs Policijos departamento direktorius atsargos kapitonas [[Povilas Dirkis]] ir kiti. <ref name="komendatura">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title= Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. rugsėjo 30 d.}}</ref>
 
Kauno burmistas [[Kazys Palčiauskas]] po karo prisiminė, "Tokių„Tokių, kurie galvojo, kad vokiečiai karą laimės, nebuvo daug. Buvo negausi grupė, kuri turėjo psichologinį ryšį su vokiečiais dar nepriklausomos Lietuvos laikais; ji tikėjo vokiečių galios nepažabotumu Europoje. Štai, kad ir toks voldemarininkas [[Ignas Taunys]] buvo idealistiniai įsitikinęs vokiečių išrinktosios rasės aukštinimu. Matėsi iš jo akių, iš jo laikysenos, iš jo pasisakymų, kad ir jis pats tokiems priklausė. " <ref name="Palciauskas">{{cite book|first=Kazimieras |last=Palčiauskas |chapter=Vokiečių okupacija |title=Kazimieras Palčiauskas. 1941-1944 m. Kaune. Spaudai parengė Antanas Dundzila. |publisher=Vydūno fondas |year=1994| isbn=94-060522 |url= |pages=21}}</ref>
 
Voldemarininkai veikė išvien su nacių Vokietijos saugumu [[SS]], jo [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyviniu būriu]]. Dalyvavo [[Tautos darbo apsaugos batalionas|Tautos darbo apsaugos bataliono]] organizavime, jo kuopų vadovų skyrime, jų pajungimą žydų šaudyme [[Kauno VII fortas|Kauno VII forte]]. Sutiko nekelti Lietuvos nepriklausomybės klausimo iki karo pabaigos. <ref name="komendatura">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title= Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. rugsėjo 30 d.}}</ref>
 
Vokietija nepripažino Lietuvos nepriklausomybės, nė Lietuvos laikinosios vyriausybės. Voldemarininkai manė, jog buvo klaida veikti nesusitarus su vokiečiais, kad turi būti „lojalus lietuviškojo nacionalizmo bendradarbiavimas su Vokietija nepriklausomos Lietuvos pagrinde“<ref name="rudis">{{cite web|url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |title=Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m. |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d.}}</ref> ir skelbė, kad jie priešingi Laikinajai vyriausybei ir laikas jiems vadovauti lietuvių tautai.
 
== Voldemarininkų pučas ==
Po audringų diskusijų nepriklausomybininkų požiūris įsitvirtino partijos programoje ir kituose dokumentuose. 1941 m. rugpjūčio 10 d. savo dienoraštyje Zenonas Blynas rašė, „…jeigu manęs nebūtų, tai toji LNP būtų tikra oficiali gestapo filija. Aš gi dar turiu čia likti, kad nebūtų blogiau …“ <ref name="rudis">{{cite web|url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |title=Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m. |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d.}}</ref>
 
Zenonas Blynas buvo itališko [[fašizmas | fašizmo]] šalininkas, jo mokėsi [[Italija | Italijoje]]. Jis išvertė [[Benito Mussolini | Musulinio]] „Fašizmo doktrina“ ir ją Lietuvoje išleido. Skirtingai nuo daugelio voldemarininkų, jis priešinosi nacių Vokietijos „rasizmui“ prieš lietuvius. Tuo tarpu jis „nesijaudino kad Lietuvoje neliks žydų, jam tik buvo svarbu, kad karo audroje žūtų kuo mažiau lietuvių.“ Jis atmetė rašytojo [[Kazys Boruta|Kazio Borutos]] pasipiktinimą žydų naikinimu: „Geriau lai šaudo žydus, nei lietuvius, manau!“ Jį pykino ne žydų žudynės, o tai, kad vokiečiai patys nežudo savo„savo“ žydų, o įtraukia į tai lietuvius. „Negaliu pakęsti fakto, kad Lietuva paverčiama lavonine, kapinynu, kad verčia šaudyti reguliariai iš Vokietijos su vizom išvykusius žydus, kad šaudom kitus, kad tampam tik apmokamais budeliais; kad mus filmuoja, o savęs vokiečiai – ne.“<ref name="rudis">{{cite web|url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |title=Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m. |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d.}}</ref>
 
1941 m. spalio mėn. majoras [[Leonas Virbickas]] tapo Lietuvių nacionalistų partijos vadu. <ref name="Blynas641">{{cite book|first=Zenonas |last=Blynas |title=Karo metų dienoraštis 1941-1944 m. |publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla |year=2007| isbn=978-9986-780-98-4 |url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007.html |pages=641}}</ref> Generalinio štabo pulkininkas leitenantas [[Juozas Jankauskas (1900) | Juozas Jankauskas]], 1953 m. [[KGB]] tardomas, kokia antisovietinė organizacija formavo [[Tautos Darbo Apsaugos batalionas | savisaugos batalionus]], aiškino, kad jam ''žinoma, jog Lietuvos nacionalistų partija (LNP), kuriai tuo metu vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės majoras Valerijonas Verbickas (Leonas Verbickas), suformavo tris batalionus, kuriuos daugiausia sudarė LNP nariai. Šie batalionai nuo kitų skyrėsi tuo, jog jie skaitėsi Ypatingos paskirties batalionais. Šiems trims batalionams vadovavo buvęs aviacijos majoras [[Kazys Šimkus]]. Ypatingos paskirties batalionai, vadovaujami mjr. K. Šimkaus, masiškai šaudė sovietinius piliečius Lietuvos teritorijoje. Be šių trijų batalionų, buvo suformuota dar 10 kitų, tačiau su šiais nei V. Verbickas, nei K. Šimkus nieko bendra neturėjo''. <ref name="jankauskas">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm|title=Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. |accessdate=2012 m. spalio 3 d.}}</ref>
 
== Partijos uždraudimas ir pavienių veikėjų veikla ==
[[1941]] m. [[gruodžio 17]] d., Lietuvių nacionalistų partija uždrausta kaip nacistinei Vokietijai galima opozicija.
 
[[1941]] m. [[gruodžio 17]] d. ėmus kelti lietuvių diskriminavimo, stiprėjančios cenzūros, Lietuvos nepriklausomybės klausimus Lietuvių nacionalistų partija uždrausta.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuviu-nacionalistu-partija-15418 Visuotinė lietuvių enciklopedija]</ref> Po partijos uždraudimo, dalis narių pasitraukė į antinacinį pogrindį, dalis - talkininkavo nacių valdžiai. [[Klemensas Brunius]], [[Stasys Puodžius]] už savo veiklą buvo gestapo suimti ir kalinami.
 
== Po karo ==
 
Po karo, [[JAV]], [[Vincas Misiulis]] pirmininkavo [[Lietuvių nacionalistinis komitetas | Lietuvių nacionalistiniam komitetui]].
== Partijos pirmininkai ==
 
* [[Jonas Karutis]] (garbės pirmininkas),
* [[Stasys Puodžius]]
* [[Klemensas Brunius]]
* majoras [[Leonas Virbickas]] ([[1941]] m. spalio-gruodžio mėn.)
== Nuorodos ==
 
 
[[Kategorija:Lietuvos partijos]]
[[Kategorija:Fašistų partijos]]
[[Kategorija:Nacionalistų_partijos]]
[[Kategorija:Voldemarininkai]]
9 672

pakeitimai