Berlyno siena: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 150 pridėta baitų ,  prieš 6 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S (Atšauktas naudotojo 88.222.168.88 (Aptarimas) darytas keitimas 5787860)
Žyma: Anuliuoti
[[Vaizdas:Berlinermauer.jpg|thumb|Berlyno siena (1986 m.)]]
[[Vaizdas:Karte_berliner_mauer_de.jpg|thumb|Berlyno okupaciniai sektoriai, pažymėta siena ir praėjimo punktai (1989)]]
'''Berlyno siena''' ({{de|Berliner Mauer}}) buvo pradėta statyti [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d.
'''Berlyno siena''' ({{de|Berliner Mauer}}) buvo pastatyta [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. Ji atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] simboliu. Berlynas tapo padalintu į [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] ir [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]]. Pastačius sieną [[Vokietijos Demokratinė Respublika]] sustabdė šioje šalyje gyvenusių vokiečių bėgimą į Vakarus. Siena buvo nugriauta [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]] pradėjus liberalizacijos politiką, [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d.
 
== Istorija ==
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos [[1945]] m. pagal [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijos]] nutarimus [[Vokietija]] buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Buvusi [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė [[Berlynas]], nors ir iš visų pusių supamas sovietų okupacinės zonos, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius. Prasidėjus Šaltajam karui Berlyno klausimas nuolat buvo įtampos tarp Rytų ir Vakarų šaltiniu.
 
Visą šaltąjį karą vienu iš ryškiausių tarp supervalstybių įtampos židinių liko Vokietijos bei jo sostinės Berlyno padalijimas. Matydamos, kad su sovietais nepavyks susitarti, Vakarų valstybės sujungė savo okupacinius sektorius į vieną ir įvedė bendrą valiutą. Taip buvo padėti pagrindai demokratinei Vakarų Vokietijos valstybei sukurti. Šis sprendimas sukėlė SSRS pyktį. J. Stalinas įsakė kariuomenei pradėti Vakarų valstybių kontroliuojamos Berlyno dalies blokadą. Taip tikėtasi priversti anglų, prancūzų ir amerikiečių kariškius pasitraukti. Be apsaugos likęs miestas būtų patekęs į sovietų valdžią. JAV vadovaujamos Vakarų šalys nusprendė nepasiduoti sovietams. Izoliuotai miesto daliai aprūpinti pasitelkti lėktuvai, kurie vadinamais "oro tiltais", į miestą dieną ir naktį gabeno reikalingus krovinius. Amerikiečiai pagrasino prireikus prieš sovietus panaudoti ir jėgą. Miestas atsilaikė. Patyręs nesėkmę, J. Stalinas [[1949]] m. įsakė nutraukti Berlyno blokadą.
{{commons|Berlin Wall}}
 
Ilgainiui vis labiau ėmė skirtis demokratinės [[VFR]] ir komunistinės [[VDR]] valstybių lygis. Vis daugiau žmonių kėlėsi iš [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] į turtingesnę ir laisvesnę [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] dalį. Manoma, kad per 10 metų apie 2,5 mln. emigravo iš VDR. [[1953]] m. birželio mėn. dėl ekonominių nepriteklių kilo masiniai protestai Rytų Berlyne. Netrukus sukilimas apėmė visą Rytų Vokietiją. Jis buvo nuslopintas tik įvedus nepaprastąjį padėtį, padedant sovietų kariuomenei. Žuvo keli šimtai protestuotojų. Įvykiai Rytų Berlyne privertė [[SSRS]] švelninti okupacinį režimą.
{{ist-stub}}
 
==Sienos statyba==
Didžiulis pabėgėlių iš VDR į VFR srautas kėlė SSRS ir jos statytinių VDR komunistų susierzinimą. [[1952]] m. Sovietų Sąjunga uždarė Rytų Vokietijos sieną. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad "geležinėje uždangoje" žiojėjo skylė - Vakarų Berlynas, kuris tapo Rytų Vokietijos pabėgėlių prieglobsčiu. 1961 m. kasdien Rytų Berlyną palikdavo daugiau kaip 1000 žmonių.
 
Sovietai pareikalavo, kad Vakarų valstybės pasitrauktų iš Berlyno, o miestą tariamai laisvu demilitarizuotu miestu. Vakarų valstybėms kategoriškai atmetus sovietų reikalavimus, SSRS ir VDR 1961 m. rugpjūčio 13 d. užtvėrė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno ir pradėjo statyti Berlyno sieną. Nuolat tobulinama ir tvirtinama tarp kapitalistinės ir socialistinio Berlyno buvusi siena turėjo 2 mūrines užtvaras. Jas skyrė 145 m ilgio vadinamoji "mirties juosta" su šunimis, sargybos bokštais, prožektoriais, spygliuota viela ir ginkluota sargyba. Jai įsakyta šaudyti į mėginančius per sieną pabėgti į Vakarus. Per visą sienos egzistavimo laikotarpį daugiau kaip 5000 vokiečių pavyko įveikti pasienio su VFR ar Vakarų Berlyno kliūtis ir atsidurti [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]]. Apie 200 žmonių žuvo.
 
==Sienos griuvimas 1989==
"Tautų rudens" įvykiai sulaukė atgarsio ir ilgiausiai reformas atidėliojančioje Eriko Honekerio vadovaujamoje VDR. Rytų Vokietijos valdžia buvo priversta atverti Rytus ir Vakarus skiriančią Berlyno sieną. [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. džiūgaujant euforijos apimtai žmonių, siena buvo pradėta ardyti ir nugriovė. VFR ir VDR valdžioms neliko nieko kita, kaip pradėti derybas dėl šalies suvienijimo.
VFR kanclerio [[Helmutas Kolis|H. Kolio]] diplomatams pavyko įtikinti SSRS ir kaimynes, kad susivienijusi Vokietija jau niekada nekels grėsmės taikai. [[1990]] m. konferencijoje VFR, VDR, JAV, SSRS, D. Britanija ir Prancūzija pritarė Vokietijos suvienijimui. 1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė. Komunistinė SSRS satelitinių valstybių sistema Rytų Europoje žlugo.
 
==Neigiami padariniai==
Fiziškai miestą skyrusi Berlyno siena tapo ryškiausiu šaltojo karo, Rytų ir Vakarų priešiškumo, Europos padalijimo, svarbiausių žmogaus teisių nepaisymo bei pažeidimo simbolių. Berlyno sienos pastatymas laikomas ideologiniu SSRS pralaimėjimu. Negebėjimas perimti miesto kontrolės ir įveikti Vakarų demonstravo tuomečio SSRS lyderio [[Nikita Chruščiovas|Nikitos Chruščiovo]] silpnumą. Pasaulio akyse absurdiškai atrodė SSRS tvirtinimas apie socialistinės santvarkos pranašumas prieš kapitalistinę. Visi išvydo, jos socializmo privalumais besimėgaujantieji tikrovėje atsidūrė aptvertame savotiškame kalėjime. Tuometinio [[JAV]] prezidento [[Džonas Kenedis|Džono Ficdžeraldo Kenedžio]] laikysena per Berlyno krizę rodė, kad dėl miesto JAV ir toliau nepaisys jokių sovietų bauginimo ir spaudimo.
Ši Vakarų valstybių [[politika]] nenuvylė ir daugiau tarptautinių krizių dėl miesto per šaltąjį karą nekilo.
 
{{commons|Berlin Wall}}
 
[[Kategorija:Šaltasis karas]]
1 053

pakeitimai