Čekijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
7 dešimtmetyje komunistų partijoje prasidėjo reformatų sąjūdis. Jos nariai reikalavo liberalizuoti stalininį požiūrį į ekonomiką, politiką ir asmens laisvę. Nepavykus pastangomis įveikti reformatorius ar imtis prieš juos represijų, [[1968]] m. sausio mėn. prezidentas Novotny buvo priverstas pasitraukti iš posto. Naujas išrinktas pirmasis sekretorius [[Aleksandras Dubčekas]] paskelbė siekiąs sukurti "socializmą žmogišku veidu". Vėlesnė demokratinės reformos, kurioms buvo entuziastingai pritarta, aprėpė visus visuomeninio ir politinio gyvenimo aspektus. Daugelis šalies gyventojų permainas palaikė ir tikėjosi dar didesnių. Tačiau "Prahos pavasario" reformos sukėlė SSRS ir kitų sovietinių šalių nerimą, kad šalis paliks bloką. Čekoslovakijos valdžia paskelbė, kad ir toliau laikysis socializmo ir neišstos ir Varšuvos bloko. Nepaisydama to, L. Brežnevo vadovaujama SSRS ir jos sąjungininkės nusprendė suvaldyti padėtį Čekoslovakijoje − įvykdė ginkluotą intervenciją.
 
"Prahos pavasaris" staigiai nutrūko 1968 m. [[rugpjūčio 21]] d., kai Sovietų įsakymu Varšuvos sutarties šalių pajėgos vykdydamos karinę operaciją "Dunojus" (200 000 karių) įsiveržė į Čekoslovakiją, o Dubčekas ir kiti reformatoriai buvo areštuoti ir išvežti [[Maskva|Maskvą]], o žmonės protestavo gatvėse. Buvo ir aukų, tarp jų studentas Janas Palahas, susidegino Vaclovo aikštėje. 100 žmonių žuvo.
 
Numalšinus "Prahos pavasarį", į valdžią grįžo konservatyvieji komunistai. Dubčeką pakeitė Gustavas Husakas, kuri visą laiką pataikavo Sovietų Sąjungai. Per 21 metus trukusią "normalizaciją" buvo atkurta totalitarinė tvarka, o visi kitaminčiai sutriuškinti. Daug intelektualų išvyko į užsienį.