Vikipedija

Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Petriukas (aptarimas | indėlis)
5 240 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 45:
Šiaurėje ribojasi su [[Danija]], [[Šiaurės jūra|Šiaurės]] ir [[Baltijos jūra]], rytuose – su [[Lenkija]] ir [[Čekija]], pietuose – su [[Austrija]] bei [[Šveicarija]], vakaruose – su [[Prancūzija]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]], [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]s.
[[Antika|Antikos]] laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalį.<ref>Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Imperium'' (Šventoji imperija) dokumentuose minimas nuo 1157 m. Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Romanum Imperium'' (Šventoji Romos imperija) pirmą kartą dokumentuose minimas 1254 m. Pilnas pavadinimas „Vokiečių Tautos Šventoji Romos imperija“ (''Heiliges Römisches Reich Deutscher Nation'') naudojamas nuo XV a.<br />{{cite book | last = Zippelius| first = Reinhold| title = Kleine deutsche Verfassungsgeschichte: vom frühen Mittelalter bis zur Gegenwart| trans_title = Brief German Constitutional History: from the Early Middle Ages to the Present| edition = 7th| origyear = 1994| year = 2006| publisher =Beck| language = German| isbn = 978-3-406-47638-9| page = 25}}</ref>. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios [[Reformacija|reformacijos]] centru.
 
[[1871]] m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta [[Vokietijos imperija]] (joje dominavo [[Prūsijos karalystė]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] ir Vokietijos revoliucijos 1918–1919 m. imperiją pakeitė parlamentinė [[Veimaro respublika]]. 1933 m. [[Machtergraifungas|naciams užėmus valdžią]] įkurtas [[Trečiasis Reichas]] sukėlė [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir 1945 m. buvo okupuotas sąjungininkų. [[1949]] m. Vokietija buvo padalinta į [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]]. Vėl suvienyta buvo [[1990]] m. [[spalio 3]] d.<ref name="SLyE6YJEn0C page 52">{{cite web|url=https://books.google.com/books?id=ySLyE6YJEn0C&pg=PA52&lpg=PA52&dq=quarter+former+german+territories+1937&source=bl&ots=HA76MsAcTd&sig=z2cV489kxdFkPPicPPYs5ZSV7eM&hl=pl&sa=X&ei=bUWHVcrKHsvlUe_3ibAO&redir_esc=y#v=onepage&q=quarter%20former%20german%20territories%201937&f=false|title=The Lost German East|work=google.com}}</ref>
Eilutė 56:
 
=== Senoji istorija ir ankstyvieji viduramžiai ===
Seniausia gyvenvietė dabartinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurta prieš 700 000 m. Yra spėjama, kad nuolatiniai gyventojai atsirado prieš 500 000 metų. [[Neolitas|Neolito]] metu susikūrė pirmosios gyvenvietės. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Iš šio laikotarpio išliko keletas svarbių kultūrinių radinių, tokių kaip [[Nebros dangaus diskas]] ({{de|Himmelsscheibe von Nebra}}) rastas dabartiniame [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijoje-Anhalte]].<ref>Johannes Koch: ''Bedenkenswertes zur Himmelsscheibe von Nebra''. Koenen-Dresp, Glons 2007, S.&nbsp;9; Anmerkung ''Sch05'': Wolfgang Schlosser: ''Korrespondenz vom 12. Mai 2005.</ref>. Nuo [[58 m. pr. m. e.]] iki maždaug [[455]] m. teritorijos kairiau [[Reinas|Reino]] ir piečiau nuo [[Dunojus|Dunojaus]] priklausė [[Romos imperija]]i, taip pat maždaug nuo [[80]] iki [[260]] m. dalis [[Hesenas|Heseno]] (Wetterau) ir šiandieninis [[Badenas-Viurtembergas]], į pietus nuo [[Limas|Limo]]. Pirmąją visos [[Germanai|Germanijos]] istoriją parašė romėnų istorikas [[Tacitas]], [[98]] m.
 
Po kruvinų prijungimų ir prievartinio [[saksai|saksų]] krikšto, [[Frankų imperija]] išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės [[Austrija|Austrijos]]. Frankų galios pavyzdžiu tapo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] karūnacija imperatoriumi [[Roma|Romoje]]. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedė prie [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.
Eilutė 99:
{{main|Vokietijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Kanzler21a.jpg|miniatiūra|kairėje|Federalinio Kanclerio kanceliarija Berlyne]]
Vokietija yra [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. [[Vokietijos Konstitucija|Dabartinė Vokietijos Konstitucija]] buvo priimta [[1949]] metais. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka [[Bundestagas]] ir [[Vokietijos Bundesratas|Bundesratas]]. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi. Prezidentas skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).
 
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas (renkamas tiesiogiai) bei federalinėms žemėms atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas 4 metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 3 frakcijos – krikdemai ([[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga|CDU]]/CSU), socialdemokratai ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]) ir [[Bündnis 90/Žalieji|Žalieji]]. Vyriausybei vadovauja [[Federalinis kancleris (Vokietija)|federalinis kancleris]] (Bundeskancleris), renkamas parlamento.
 
Vokietija yra viena iš [[Europos Bendrijos|Europos Bendrijų]] steigėjų, viena iš didžiųjų [[ES]] narių, kartu su [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[JK|Jungtine Karalyste]] daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]] Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[Europos Sąjungos plėtra|Europos Sąjungos plėtros]] šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[JTO|Jungtinių Tautų]] Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).
Eilutė 107:
=== 2017 m. Bundestago rinkimų rezultatai ===
[[Vaizdas:Berlin reichstag CP.jpg|miniatiūra|dešinė|[[Reichstagas (pastatas)|Bundestagas]] – dabartinė ir buvusi Vokietijos parlamento vieta]]
[[Vokietija|Vokietijos]] didžiosios politinės partijos ir jų laimėtos vietos [[Bundestagas|Bundestage]]:<ref>{{Cite web|url=http://www.bundespraesident.de/SharedDocs/Pressemitteilungen/DE/2017/01/170124-Bundestagswahl-Anordnung.html?nn=1892032|title=Bundespräsident Gauck fertigt Anordnung über Bundestagswahl aus|website=bundespraesident.de|date=2017-01-24|accessdate=2017-11-23}}</ref>:
# [[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga]] (CDU) – Angela Merkel (''Angela Merkel'') Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – Horst Seehofer (''Horstas Syhoferis'') – 246 vietos Bundestage.
# [[Vokietijos socialdemokratų partija]] (SPD) – Martin Schulz (''Martinas Šulcas'') – 153 vietos.
Eilutė 117:
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Vokietijos žemės}}
{| alignstyle="float:right;"
|-
|{{VFR žemės}}
|-▼
|}
Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių ({{de|Bundesland}}, dgs. ''Bundesländer''). [[Berlynas]] ir [[Hamburgas]] yra miestai-žemės. [[Brėmenas (žemė)|Brėmeno žemę]] sudaro dvi dalys: [[Brėmenas|Brėmeno miestas]] ir [[Brėmerhafenas|Brėmeno uostas]]. Vokietijos žemės (skliausteliuose nurodomi vokiški pavadinimai ir sostinės):
eilutė 162 ⟶ 161:
{{main|Vokietijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Frankfurt Skyline (16259801511).jpg|miniatiūra|kairėje|[[Frankfurtas prie Maino]] yra finansinis šalies centras ir [[Europos Centrinis Bankas|Europos Centrinio Banko]] būstinė]]
Vokietijos ekonomika yra didžiausia [[Europa|Europoje]] ir ketvirta [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|pagal nominalųjį BVP]] pasaulyje.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html Rank Order – GDP (purchasing power parity)] CIA Factbook 2005. Retrieved 31 December 2006.</ref>. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. [[2008]] m. [[BVP]] sudarė 2 918 mlrd. €<ref name=IMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=64&pr.y=4|title=Germany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-10-01}}</ref>. Itin išplėtota [[pramonė]]. Pagrindinės ūkio šakos – [[chemijos pramonė]], [[metalurgija]], mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos [[prekė]]s, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA"/> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes-Benz|Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Berlynas|Berlyne]].<ref>[http://web.archive.org/web/20061210163253/http://www.german-renewable-energy.com/Renewables/Navigation/Englisch/wind-power.html Wind Power] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Retrieved 30 November 2006.</ref>
[[Vaizdas:Two Ships-Hamburg.jpg|miniatiūra|dešinėje|[[Hamburgas]] yra antras pagal dydį uostas Europoje]]
Nuo [[1948]] m. [[pinigai|pinigų]] reformos iki [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|8-to dešimtmečio]] pradžios [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio [[recesija|recesijos]] pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartyje]]. Bedarbystė 7,7 % ([[2009 m.]] spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo ([[1990 m.]]) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
eilutė 204 ⟶ 203:
| style="text-align:center;" |&nbsp;— || style="text-align:left;" | [[Allianz]] || style="text-align:left;" | [[Miunchenas]] || 132 283 || 7703 || 142 460<ref>[https://www.allianz.com/en/investor_relations/results-reports/key-figures.html Key indicators.] Allianz.</ref>
|-
| style="text-align:center;" |&nbsp;— || style="text-align:left;" | [[Deutsche Bank]] || style="text-align:left;" | [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurtas]] || 25 316 || 1332 || 91 737<ref>[https://www.sec.gov/Archives/edgar/data/1159508/000115950819000025/db2019032220f.htm Deutsche Bank Annual Report 2018 on SEC Filing Form 20-F.]</ref>
|}
 
eilutė 245 ⟶ 244:
 
Didžiausias šalies miestas yra [[Berlynas]], kuriame gyvena apie 3,4 mln. žmonių. Kiti dideli miestai, turintys daugiau nei 1 mln. gyventojų, yra [[Hamburgas]] ir [[Miunchenas]]. Dvidešimt didžiausių Vokietijos miestų pagal gyventojų skaičių:
{| class="infobox" style="text-align:center; width:100%; margin-right:10px; font-size:90%"; clear=all:both;"
▲|-
!align style="text-align:center;" colspan="11"|Didžiausi Vokietijos miestai
|-
!rowspan=23 width:150|
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Vieta]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Miestas]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Vokietijos žemės|Žemė]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Gyventojų]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Vieta]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Miestas]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Vokietijos žemės|Žemė]]
! align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Gyventojų]]
! rowspan=11 style="background:#f5f5f5;" | <br />[[Vaizdas:Braniborská brána.jpg|border|160px]]<br />[[Berlynas]]<br />[[Vaizdas:Hamburg Rathaus.jpg|border|160px]]<br />[[Hamburgas]]
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Berlynas]]''' || [[Berlynas]] || 3 448 584 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Hanoveris]]''' || [[Žemutinė Saksonija]] || 521 118
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Hamburgas]]''' || [[Hamburgas]] || 1 774 688 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Leipcigas]]''' || [[Saksonija]] || 520 606
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Miunchenas]]''' || [[Bavarija]] || 1 342 339 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Drezdenas]]''' || [[Saksonija]] || 517 133
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Kelnas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 996 084 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Niurnbergas]]''' || [[Bavarija]] || 504 461
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Frankfurtas prie Maino]]''' || [[Hesenas]] || 670 816 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Duisburgas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 491 772
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Štutgartas]]''' || [[Badenas-Viurtembergas]] || 603 194 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Bochumas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 376 006
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Diuseldorfas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 587 498 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Vupertalis]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 350 541
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Dortmundas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 582 354 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Bylefeldas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 322 593
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Esenas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 577 722 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Bona]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 319 657
|-
| align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Brėmenas]]''' || [[Brėmenas (žemė)]] || 547 247 || align=center style="text-align:center; background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Manheimas]]''' || [[Badenas-Viurtembergas]] || 312 990
|-
| colspan="9" align=center style="text-align:center; background:#f5f5f5;"|Šaltinis: [http://archive.is/20130630163237/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-61 World Gazetteer: Germany: largest cities and towns and statistics of their population]
|}
{{-}}
Eilutė 286:
{{main|Vokietijos kultūra}}
[[Vaizdas:Castle Neuschwanstein.jpg|miniatiūra|[[Noišvanšteinas|Noišvanšteino pilis]]]]
Vokietijos kultūra formavosi regioniniu pagrindu, kadangi nacionalinė Vokietijos valstybė ([[Vokietijos imperija]]) buvo sukurta palyginti vėlai, [[1871]] m. ([[Otto von Bismarck|Bismarko]] laikais). Kadangi nebuvo bendros Vokietijos valstybės, kultūrą jungė [[vokiečių kalba]]. Vokietijos kultūra yra [[Germanai|germaniškosios]] Europos kultūros dalis. Vokietija dažnai vadinama poetų ir mąstytojų šalimi ({{de|das Land der Dichter und Denker}}, {{en|the land of poets and thinkers}}).<ref>[http://www.spiegel.de/international/0,1518,410135,00.html Spätzle Westerns] Spiegel Online International. Apr. 6, 2006. Retrieved 2006, 12-06</ref>. Kultūros propagavimu bei populiarinimu užsienyje užsiima įvairios institucijos bei organizacijos. Žymiausios – [[Gėtės institutas]], [[Inter Nationes]], Vokietijos akademinių mainų tarnyba ([[DAAD]]) ir kt.
 
=== Literatūra ===
Eilutė 297:
! align=center |[[Hermanas Hesė]]<br /><small>(1877–1962)</small>
|-
| align=left | [[Vaizdas:Johann Heinrich Wilhelm Tischbein - Goethe in the Roman Campagna - Google Art Project.jpg|190px]] || alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Gerhard von Kügelgen 001.jpg|129px]]|| alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Grimm1.jpg|125px]]|| alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Thomas Mann 1929.jpg|106px]] || alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Hermann Hesse 1927 Photo Gret Widmann.jpg|110px]]
|}
Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras pavyzdys yra [[Walther von der Vogelweide|Valterio fon der Fogelveide]] kūryba. Žymiausiais [[Vokiečiai|vokiečių]] rašytojais yra tituluojami [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Friedrich Schiller|Frydrichas Šileris]] ir [[Broliai Grimai]]. [[XX a.]] vokiečių rašytojai gavę [[Nobelio premija|Nobelio literatūros premijas]] – [[Theodor Mommsen|Teodoras Momzenas]] (1902 m.), [[Paul Heyse|Paulius Heizė]] (1910 m.), [[Gerhart Hauptmann|Gerhartas Hauptmanas]] (1912 m.), [[Thomas Mann|Tomas Manas]] (1929 m.), [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]] (1946 m.), [[Heinrich Böll|Heinrichas Bėlis]] (1972 m.) ir [[Günter Grass|Giunteris Grasas]] (1999 m.), [[XXI a.]] – [[Herta Müller|Herta Miuler]] (2009 m.).
Eilutė 303:
{| class="wikitable" style="text-align:right; float:right; margin-right:18px;"
|-
| alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Caspar David Friedrich - Wanderer above the sea of fog.jpg|125px]] || alignstyle="text-align:left;" | [[Vaizdas:Franz Marc 003.jpg|121px]]
|-
| alignstyle="text-align:center;" |[[Kasparas Davidas Frydrichas|K. D. Frydrichas]]<br /><small>Keliautojas virš</small><br /><small>rūko jūros, 1818 m.</small>
| alignstyle="text-align:center;" |[[Francas Markas]]<br /><small>Mėlynas arklys</small><br /><small>1911 m.</small>
|}
=== Dailė ===
Eilutė 328:
 
{|
|-
|valign=top|
* [[Vokietijos teisinė sistema]]
eilutė 366 ⟶ 367:
* [http://www.bundesregierung.de/ Oficiali Vokietijos Vyriausybės svetainė] (vokiečių, anglų, prancūzų k.)
'''Žemėlapiai'''
* [http[Media://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/42/Deutsches_Reich1Deutsches Reich1.png |Susivienijusi Vokietija 1871–1918 metais]]
* [http[Media://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/34/Deutsches_Reich2Deutsches Reich2.png |Vokietija 1919–1937 metais, politiniais motyvais Tautų Sąjungai nuo jos atplėšus kai kurias vokiškas žemes]]
* [http://www.history-map.com/picture/001/pictures/Europe-Map.jpg Vokietija prieškario Europos valstybių kontekste]
* [http[Media://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/11/Deutschland1871-1991.png |Atplėštų 1919–1945 metais nuo Vokietijos vokiškų žemių žemėlapis]]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/political-map-of-Europe.gif Vokietija Europos valstybių kontekste 2009 metais]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Germany-physical-map.gif Dabartinis Vokietijos fizinis žemėlapis]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietija"