Merkinės rotušė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Merkinės rotušė''' – [[rotušė]], buvusi [[Merkinė]]je. Apie rotušės išvaizdą, struktūrą galima spręsti iš dviejų [[XIX a.]] piešinių ir pastato brėžinių. Tai daugiausiai tarp neišlikusių [[Lietuva|Lietuvos]] rotušių ikonografinių duomenų turintis pastatas, statytas XVI a. pab. ir nugriautas 1887 m. pabaigoje.<ref>Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.</ref>

Miesto [[rotušė]], kaip reiškinys Lietuvoje atsirado miestams suteikiant savivaldos teises, tai magistrato, miesto valdžios, savivaldos pagrindinė įstaiga – svarbiausias ir centrinis miesto pastatas, dažniausiai statydintas miesto centrinės aikštės viduryje ar šalia jos. Merkinė miesto teisęsteises gavusi dar [[1569]] m. rotušę pasistatydino kiek vėliau, pastatas pirmą kartą minimas tik 1595 m. <ref>Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 122.</ref> Tačiau net gi vėlesnis Merkinės rotušės paminėjimas, nepaneigia fakto, jog tai būta viena iš pirmųjų rotušių Lietuvoje, XV–XVI a. rotušes turėjo tik tokie miestai, kaip [[Vilnius]], [[Kaunas]], [[Trakai]], [[Ukmergė]], o jų tarpe ir [[Merkinė]]. <ref>Žygimantas Buržinskas. Išnykę Merkinės miesto simboliai. Dainava. Nr. II. 2011. P. 16-22.</ref>

Merkinei 1569 m. [[gruodžio 7]] d. suteikus magdeburgines[[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], pagal reikalavimus miestiečiai buvo įpareigoti pasistatydinti ir rotušę <ref>Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. P. 38.</ref>, tačiau tik [[1595]] m. pirmą kartą ji paminima.<ref>Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 122.</ref> LDK-Lenkijos[[Švedų tvanas|ATR karo su Rusija ir Švedija]] metu [[1654]] m. miestas stipriai nukentėjo, tačiau rotušėje jau po 1660 m. magistratas rinkosi į posedžius.<ref>Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.</ref> [[1679]] m. [[kovo 24]] d. raštu [[ATR]] valdovas [[Jonas Sobieskis]] leido Merkinės miestiečiams ir priemiesčio gyventojams išsipirkti iš bažnyčios sklypus, ganyklas, namus pagal magistrato nustatytą kainą. Tuo pačiu raštu valdovas uždraudė magistratui išdegusius miesto miško plotus skirti svetimiems – ne Merkinės miestiečiams, taip pat „visiems laikams“ atleido miestą nuo žygūnų bei pastočių mokesčių su sąlyga, kad bus suremontuota rotušė, o jos bokšte bus įrengtas laikrodis. <ref>Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P. 129.</ref> Pagal 1695 m. miesto inventorių rotušė minima dviaukštė su bokštu ir balkonu. Antrajame aukšte buvo vaito ir [[burmistras|burmistro]] teismo būstinės, į pastato antrąjį aukštą buvopatenkamabuvo patenkama laiptais iš lauko.<ref>Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. Vilniaus Universitetas. 2014.</ref> [[1700]] m. [[Šiaurės karas|prasidėjus ATR karui su Rusija ir Švedija]], Merkinė taip pat nukentėjo, tačiau 1705–1707 m. dokumentuose neminima, jog [[rotušė]] būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų, be to, jog pastatas buvo nenukentėjęs rodo ir spėjamas rotušės piešinys, datuojamas XVIII a. pr. <ref>Ten pat. P. 134.</ref> [[1776]] m. miesto savivalda panaikinta, taip rotušė neteko pagrindinės savo funkcijos, tačiau [[1791]] m. bandant savivaldą atkurti, trumpam sugrąžinta jos pagrindinė funkcija, tačiau miesto savivalda galutinai panaikinta [[1796]] m. <ref>Rimša Edmundas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai. 1999. P. 367.</ref> Žinoma, jog [[1794]] m. [[1794 m. sukilimas|prasidėjus sukilimui]], [[Rusijos imperijos kariuomenė]] sudegino ir nuniokojo Merkinę, apie nuostolius nežinoma, tačiau minima, jog apgriautas ir rotušės pastatas. [[1798]] m. miesto inventoriuje miesto rotušė apibūdinama, kaip tuščia su prišlietomis 4 krautuvėmis. <ref>Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. 2005. P 147.</ref> [[1803]] m. miestelio gaisro metu sudegė ir rotušė, su kaip minima bokštu dengtu vario skarda ir laikrodžiu. Atkurta rotušė vėl sudegė [[1822]] m. miestelio gaisro metu <ref>Ten pat. P. 151.</ref> ir tik 1837 m. miestiečių pastangomis atstatyta. <ref>Ten pat. P. 158.</ref> [[1843]] m. buvo įsteigta Merkinės stačiatikių parapija, nuspręsta, jog miestelyje bus pastatyta cerkvė, kurį laiką ji veikė dominikonų vienuolyno patalpose. [[1852]] m. nupiešta rotušė, piešinys galbūt nupieštas ketinant į čia perkelti iš vienuolyno stačiatikių cerkvę, tuo metu rotušė taip pat apibūdinta, kaip dviaukštė, malksnomis dengta su bokštu. <ref>Ten pat. P. 163.</ref> 1868 m. sudaryti Merkinės rotušės brėžiniai, ketinant ją pritaikyti cerkvės poreikiams<ref>Žygimantas Buržinskas. Merkinės rotušė. Bakalauro darbas. 2014.</ref>. Likus dešimtmečiui iki nugriovimo, pastatą nupiešė [[Napoleonas Orda|N. Orda]]. 1887 m. pabaigoje prasidėjo rotušės griovimo darbai, jos vietoje pastatyta tipinio projekto cerkvė, pagal kurį tokia pat cerkvė jau [[1873]]–[[1875]] m. buvo pastatyta ir [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Taip baigėsi beveik 300 m. išstovėjusio vieno pagrindinio Merkinės pastato istorija, kurį pakeitė smulki ir neišvaizdi cerkvė. Šio tipinio projekto objektas, kartais apibūdinamas, kaip „smurtinė“ architektūra, kuri smarkiai pakeitė Merkinės centro urbanistinį vaizdą. <ref>Žygimantas Buržinskas. Išnykę Merkinės miesto simboliai. Dainava. Nr. II. 2011. P. 16-22.</ref>

[[1569]] m. [[Žygimantas Augustas]] suteikė miestui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]. <ref>Kryževičius V. Lietuvos privilegijuotieji miestai. P. 38.</ref> [[1776]] m. miestui buvo panaikinta savivaldos teisė. [[1791]] m. Atkurta savivalda.