Lietuvos šaulių sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

<references />'''Lietuvos šaulių sąjunga''' (sutrump. '''LŠS''') – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal LŠŠ įstatymą ir savo statutą.

 

1919 m. [[birželio 27]] d. įkurtas pirmas šaulių būrys [[Kaunas|Kaune]]. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Organizacijos pobūdį, tikslus ir pagrindus nustatė sąjungos sumanytojas (pagal čekų Sakalų organizaciją) [[Matas Šalčius]] ir sykiu prisijungęs su ginkluote ir kita visokeriopa parama bei šaulio ideologijos formavimu – būsimasis vadas [[Vladas Putvinskis]]-Pūtvis.

 

 

Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.

 

 

 

 

 

[[1920]] m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo [[Matas Šalčius]], kiek vėliau [[Juozas Tumas-Vaižgantas|J. Tumas-Vaižgantas]], [[Adolfas Klimas]] ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų [[tarpukaris|tarpukario]] rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

Šaulių sąjungai, vadovaujant [[Vincas Krėvė-Mickevičius|V. Krėvei-Mickevičiui]], Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė organizuoti [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimą]].

 

 

[[1935]]–[[1936]] m. Šaulių sąjunga reorganizuota – ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. 1940 m. [[liepos 11]] d. paskelbiamas įsakymas, kad organizacija likviduojama. Iki 1941 m. [[birželio 22]] d. įkalinta ir ištremta 80 proc. Šaulių Sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. [[1941]]–[[1953]] m. šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.

 

== Kultūra ir sportas ==

Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: [[sanitarija|sanitarijos]], ugniagesybos, [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]]. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas.