Zetos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
→‎Istorija: perkelta iš Balšičių
Eilutė 35:
== Istorija ==
[[vaizdas:THE STATE OF BALSIC.png|thumb|left|Zetos teritorijos valdant Džuradžui I (apie 1372 m.)]]
[[1355]] m. mirus didžiausiam [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] valdovui [[Stefanas Urošas IV|Stefanui Dušanui]], imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai [[Balšičiai]], kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo [[1360]] m. − kaip visiškai nepriklausomi. TaipDinastijos įkurtapradininkas Zetos kunigaikštystė[[Balša I]], jo sūnus Jura I, Stratomiras ir Balša II (m. Valdant1385) Balšičiamsvaldė [[Baras (Juodkalnija)|Barą]], krašteBudrą, galutinaiŠkoderį, įsitvirtinonuolatos kariavo su serbų caru, Albanijos valdovu ir palaikė santykius su serbais, [[OrtodoksaiVenecijos respublika|ortodoksųVenecija]] ir [[Dubrovnikas|Dubrovniku]]. Nuo [[1371]] m. yrant Serbijos valstybei, plėtė savo teritoriją Serbijos sąskaita. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino stačiatikių tikėjimas. Iš pradžių Zeta valdė nemažas teritorijas [[Metohija|Metohijoje]] bei dabartiniame [[Kosovas|Kosove]], bet po [[Džuradžas I Balšičius|Džuradžo I]] mirties 1378 m., šios teritorijos perėjo [[Brankovičių žemė|Brankovičiams]]. Nuo [[1378]] m. Balša II vadino save [[Duresis|Duresio]] kunigaikščiu. Stratomiro sūnus Jurgis II valdė [[1385]]–[[1403]] m. Dėl savo karų su [[osmanai]]s ir nesėkmių pateko į tautosaką.
 
[[1421]] m. mirdamas paskutinysis Balšičius [[Balša III]] paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, [[Serbijos despotatas|Serbijos despotui]] [[Stefanas Lazarevičius|Stefanui Lazarevičiui]], ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Dėl Zetos SErbija kariavo su Venecija, kuri irgi pretendavo į jos teritorijas, kol galiausiai buvusios Zetos valdos buvo pasidalintos. Kadangi despotai kovodami su [[Osmanai]]s negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, jos teritorijos stipriai susitraukė. [[1420]]-[[1448]] m. visą pajūrį (vadinamąją Donja Zetą {{sr|Доња Зета}}) nuo [[Kotoras|Kotoro]] šiaurėje iki [[Ljesas|Ljeso]] (dab. [[Albanija]]) pietuose užvaldė [[Venecijos Respublika]], kuri prijungė jį prie [[Jūrinė Venecija|Jūrinės Venecijos]] ([[Venecijos Albanija|Venecijos Albanijos]]). Ji teritorijas prie [[Kotoro įlanka|Kotoro įlankos]] išlaikė iki pat [[XVIII amžius|XVIII]] a. Be to, ir kalnuotoji Zeta kurį laiką buvo valdoma [[Humo kunigaikštystė]]s.
 
[[1451]] m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija − [[Crnojevičiai]], valdę iki [[1498]] m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip ''Montenegro'', kas, išvertus iš [[Italų kalba|italų kalbos]] ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine [[Cetinė|Cetinjė]].
 
1498 m. Zetą nukariavo [[Osmanų imperija]].
 
==Valdovai==
{{Vakarų Balkanų istorija}}