Veprių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Per [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]], 1656 m. rugpjūčio 12 d. pro Veprių dvarą Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] daliniai. Ant piliakalnio buvę [[XVII amžius|XVII a.]] Šemetų pastatyti [[renesansas|renesansiniai]] dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], 1704 m., todėl dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą ežero terasoje, 250 m į pietvakarius. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje pastatytas [[klasicizmas|klasicistinis]] vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės XIX a. pabaigoje pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų [[Portikas|portiku]].
[[Vaizdas:School stone.jpg|thumb|250px|Mokyklos 75-mečiui paminėti skirtas paminklinis akmuo]]▼
Pirmieji žinomi Veprių dvaro valdytojai buvo lietuvių didikai [[Kęsgailos]], valdę pirmojo dvaro paminėjimo metu, 1542 m., iš kurių jis pateko į [[Minsko vaivada|Minsko vaivados]] [[Marcijonas Bogdanas Oginskis|Marcijono Bogdano Oginskio]] rankas.
Eilutė 26:
Dvaras kraičio keliu perėjo [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivadai]] [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] (1630-1708), 1660 m. vedusiam Merkelio ir Barboros sūnaus [[Slanimas|Slanimo]] pakamario Gabrieliaus Šemetos (1610-1649) dukterį Barborą Šemetaitę Tyzenhauzienę (1645-?). Jų sūnaus [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jono Stepono Tyzenhauzo]] sūnus, Kupiškio ir [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergės seniūnas]] Benediktas Tyzenhauzas (1693-?) karų nuniokotą dvarą paliko savo sūnui Mykolui. Po [[Podolė]]s seniūno Mykolo Tyzenhauzo (1725-1767) mirties dvaras atiteko jo našlei [[Livonija|Livonijos]] bajorei Barbarai von Syberg Tyzenhauzienei (c. 1735-1811), kuri apie 1768 m. antrą kartą ištekėjo už [[Vitebsko vaivada|Vitebsko vaivados]] [[Mykolas Kosakovskis|Mykolo Kosakovskio]] (1733-1798). Brolio vaikų globą, tuo pačiu ir dvarą, siekė perimti [[Lietuvos dvaro paiždininkis]] [[Antanas Tyzenhauzas]], užginčijęs brolio testamentą. Iki 1779 m., dėl dvaro vyko aršūs teisminiai ginčai tarp jo ir Mykolo Kosakovskio. Galiausiai [[1808]] m. Mykolo sūnus, [[Rokiškio dvaras|Rokiškio dvaro]] statytojas [[Ignotas Tyzenhauzas]] (1760–1822) pardavė dvarą Barboros ir jos antrojo vyro sūnui, [[ATR]] kariuomenės pulkininkui, [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederatui]], buvusiam [[Lietuvos didysis medžioklis|Lietuvos didžiajam medžiokliui]] [[Juozapas Dominykas Kosakovskis|Juozapui Dominykui Kosakovskiui]] (''Józef Dominik Kossakowski''). [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu jam priklausančiame dvare su 300 sukilėlių kariuomene buvo apsistojusi [[Emilija Pliaterytė]].
[[Vaizdas:Sinclair_original_sharp_small.jpg|thumb|left|Aleksandras Saint Clair]]
Darą, kurio žemės tuo metu užėmė apie 2700 ha, kaip savo šeimos rezidenciją perėmė Juozapo Kosakovskio jauniausia duktė Pelagija (1797-1881), [[1833]] m. antrą kartą ištekėjusi už [[Škotija|škotų]] kilmės buvusio [[Indija|Indijos]] jūrų laivyno tarnautojo, Meathie ir Kincaldrum'o ([[Angusas|Anguse]]) eskvairo Aleksandro Bower Saint Clair (1800-1880) (vietinių vadintu ''Sánkleru''); čia susilaukė sūnų būsimo Britų Imperijos generalinio konsulo [[Jasai (Rumunija)|Jasuose (Rumunija)]]<ref>https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/stanislaw-saint-clair</ref> Aleksandro (1834-1880), būsimo sukilimo prieš Rusijos valdžią [[Bulgarija|Bulgarijoje]] organizatoriaus Stanislovo (1835-1887) ir Roberto Felikso (1839-1897) bei jaunų mirusių Jokūbo ir Olgos.<ref>V. Mačiekus ''Lietuvos valsčiai.Vepriai'', Versmė 2011, Vilnius ISBN 978-9955-589-18-1, 789955589181]</ref> Sutuoktiniai buvę dailininkai mėgėjai, savo tapytais darbais puošdavę Veprių dvaro rūmų interjerą, o Aleksandras dar turėjo ir puikų balsą. Tuo metu Veprių dvaras ir parkas buvo atnaujinti; architektūrinis ansamblis iš esmės susiformavo.[[File:VepriuRumai.jpg|thumb|
▲[[Vaizdas:School stone.jpg|thumb|250px|Mokyklos 75-mečiui paminėti skirtas paminklinis akmuo]]
1924 m. valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, rengusi apylinkių ūkininkus. Dviaukščiame rūmų korpuse įkurtos auditorijos, aktų salė, direktoriaus kabinetas ir raštinė. 1939 m. ilgamečio mokyklos direktoriaus Vlado Paštuko iniciatyva pastatyta iki šiol išlikusi mokyklos pirtis - vienintelis tarpukario laikotarpio pastatas dvarvietėje. Tarpukariu mokykla klestėjo. Direktoriaus ir jo žmonos Leokadijos Sirutytės-Paštukienės giminystės ir pažinčių dėka Veprių dvaras tarpukariu sulaukdavo iškilių to meto visuomenės veikėjų apsilankymų. Čia ne kartą viešėjo [[Tadas Ivanauskas]] ir [[Pranas Mažylis]] su šeimomis. Pažvejoti ežere nuosavu ''Ford V-8'' automobiliu užsukdavo [[Kipras Petrauskas]], apsilankydavo ir jau buvęs Respublikos Prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] bei būsimas okupuotos Lietuvos vadovas [[Justas Paleckis]].
| |||