Bronius Krivickas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokydamasis gimnazijoje parašė feljetonų, studijuodamas reiškėsi kaip kritikas, novelistas ir dramaturgas (pjesės „Pušis ant kalno“, parašyta 1940 m., neišliko, „Pasaka apie karalaitį“ [[1944]] m.). Bendradarbiavo žurnaluose „[[Naujoji Romuva]]“, laikraščiuose [[Darbininkas (savaitraštis)|„Darbininkas“]], [[XX amžius (laikraštis)|„XX amžius“]].

 

 

Būdamas partizanu kūrė eilėraščius, sonetus, satyras, vertė, rašė publicistiką. Jo poezijoje kovojantis žmogus atsiskleidžia kaip įveikiantis savo žmogiškąsias silpnybes kūrėjas, per kančias išdidžiai eidamas į mirtį, randa Dievą ir meilę. Siekis tramdyti jausmus lėmė griežtų formų pasirinkimą. Satyrose naudojant groteską ir absurdo elementus tyčiojamasi iš sovietinės tikrovės, ironizuojami vadinamieji [[SSRS]] sąjungininkai.