Kupiškio etnografijos muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Įkurti muziejų buvo sena Kupiškio inteligentijos ir išsilavinusių ūkininkų svajonė. Tarpukario laikotarpiu visuomenės ir kultūrinės veiklos organizatoriai susibūrė į komitetą „Liaudies namams statyti“. 1935 m. rugsėjo 19 d. komiteto susirinkime buvo aptarti Liaudies namų statymo ir Laisvamanių kapinių steigimo klausimai. Kilniems tikslams buvo numatytos ir patalpos muziejui, reikėjo ir finansinių lėšų. Šiuose namuose turėjo būti salė operai ir baletui, kambariai knygynui, skaityklai, užkandinei, administracijai. Jas net ėmėsi rinkti JAV ir Kanadoje gyvenantys kupiškėnai. Liaudies namų nepavyko pastatyti, tik buvo pabaigtos tvarkyti [[Kupiškio laisvamanių senosios kapinės|Laisvamanių kapinės.]]

[[1937]] m. Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo valdyba pradėjo rinkti eksponatus. [[1941]] m. spalio mėn. sudaryta komisija muziejui įsteigti 1941 m. spalio 24 d. Kupiškio pradžios mokykloje susirinko gausi iniciatyvi grupė muziejui Kupiškyje steigti. Buvo išrinkta organizacinė komisija. Į jos sudėti įėjo mokytojai: Povilas Spudas, Viktoras Kavoliūnas, Petras Snarskis, akušerė Stefanija Glemžaitė, agronomas Petras Pakarklis, valsčiaus viršaitis Jurgis Bukėnas, D.Vaitiekūnaitė, U. Merkienė, V. Jančienė, advokatas P. Baltuška, stalius J. Jakutis – iš viso per 30 žmonių. Muziejaus įkūrimo klausimais komisijos nariai susirašinėjo su Mokslų akademijos Lituanistikos institutu ir Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, tarėsi su patirtį turinčiais muziejininkais kilusiais iš Kupiškio krašto. Manoma, kad šiai puikiai idėjai pritarė Feliksas Bugailiškis, Juozas Petrulis, Povilas Karazija ir kiti. Muziejus įsteigtas [[1942]] m. lapkričio mėn. Kupiškio muziejaus vedėju paskirtas mokytojas [[Povilas Spudas]].