Petras Klimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
foto |
|||
Eilutė 46:
1920–[[1923]] m. [[Aukštieji kursai|Aukštuosiuose kursuose]] ir [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] dėstė Lietuvos istoriją.
1921 m. [[liepos 7]] d.
1923 m. [[rugsėjo 15]] d. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Italija|Italijoje]]. [[1925]] m. [[gegužės 20]] d. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Čia jis dirbo su lietuvių kilmės poetu [[Oskaras Milašius|Oskaru Milašiumi]]. 1925 m. [[liepos 17]] d. įgaliotasis ministras įteikė kredencialus, t. y. akreditavimo arba įgaliojamuosius raštus, kaip pirmasis Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje. P. Klimas taip pat buvo akredituotas ir [[Belgija|Belgijoje]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[Ispanija|Ispanijoje]] bei [[Portugalija|Portugalijoje]]. <ref>http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/p_klimas.html</ref>
Eilutė 52:
[[1939]] m. [[spalio 5]] ir 11 d. Paryžiuje dalyvavo Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] pasiuntinių posėdžiuose dėl [[SSRS]] politikos siekių [[Baltijos valstybės]]e. 1939 m. [[lapkričio 2]] d. Paryžiuje susitiko su [[Bronius Kazys Balutis|Bronu Balučiu]] bei [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasiu Lozoraičiu]] ir sudarė slaptą memorandumą užsienio reikalų ministrui [[Juozas Urbšys|Juozui Urbšiui]], kuriame svarstė Lietuvos vyriausybės pasitraukimo į užsienį galimybes. Diplomatą giliai sukrėtė pranešimai apie [[1940]] m. [[birželio 14]] d. ultimatumą ir [[birželio 15]] d. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] įvedimą į Lietuvą.
Vokiečių kariuomenei artėjant prie Paryžiaus, kartu su Prancūzijos vyriausybe pasitraukė į [[Bordo]], vėliau į [[Vichy]] miestelį.
Pabaltijo šalis įjungus į Sovietų Sąjungą, P. Klimas 1940 m. [[rugpjūčio 4]] d. įteikė [[wikt:nota|notą]] Prancūzijos užsienio reikalų ministrui, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos.
Eilutė 58:
[[1941]] m. pavasarį Klimų šeima apsigyveno [[Grasas|Grase]], Pietų Prancūzijoje. [[1943]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[gestapas]] suėmė P. Klimą. Kelis mėnesius buvo kalinamas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimuose, vežiojamas vagonuose ir marinamas badu. [[1944]] m. [[kovo 19]] d., išsekintas bado, atvežtas į [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimą]] ir paleistas.
Kaune apsigyveno Vaižganto gatvėje, savo svainės Barboros Mėginaitės-Lesauskienės namuose. Artėjant Raudonajai armijai, liko Lietuvoje. Aštuonis mėnesius dirbo prof. [[tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] ūkyje, kur [[1945]] m. [[rugsėjo 19]] d. suimtas [[NKVD]]. Jam iškelta byla už memorandumo (jį buvo numatyta persiųsti į Vakarus) [[prancūzų kalba]] rengimą, kuriame keliama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mintis. Taip pat buvo kaltinamas už rašytą protestą Prancūzijos vyriausybei dėl SSRS 1940 m. akcijos Lietuvoje, už ryšių su Vichy vyriausybe palaikymą ir dalyvavimą Lietuvos pasiuntinių konferencijoje [[Roma|Romoje]].
Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e. == Kūryba ==
| |||