Vakcina: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:VaccineBySandraRugio.jpg|thumb|240px|Skiepijimas]]

'''Vakcina''' – medicininis preparatas, skirtas įgyti [[imunitetas|imunitetui]] nuo [[infekcija|infekcinės ligos]]. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina [[antikūnas|antikūnus]] ir kitus gynybos mechanizmus. Vakcinos gali būti profilaktinės ir gydomosios. Profilaktinių vakcinų paskirtis – nesukeliant ligos paleisti natūralius imuninės sistemos gynybinius mechanizmus prieš ligos sukėlėją. Kai organizmas susidurs su laukiniu infekcijos sukėlėju, jis jau turės apsaugą nuo jo, t. y. – imunitetą. Dažniausiai vakcinos yra skiepijamos sveikam žmogui, siekiant jį apsaugoti nuo [[Infekcinė liga|užkrečiamų ligų]]. Vakcinavimas, taip pat gali būti naudojamas norint apsaugoti žmogų, turėjusį kontaktą su sergančiuoju. Vakcinos yra sudėtiniai [[Imunologija|imunobiologiniai]] preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]] ([[bakterija|bakterijų]] ar [[virusas|virusų]]) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių [[cheminė medžiaga|cheminių medžiagų]].

 

== Vakcinacijų istorija ==

 

Vakcinacijos užuomazgų būta jau ir senovės Indijoje bei Kinijoje, vėliau ją bandyta taikyti įvairiose šalyse. 1796 m. Edward Jenner, šiuolaikinės imunoprofilaktikos pradininkas, atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir sėkmingai paskiepijo berniuką. 1881 m. Luji Pasteras iškėlė skiepų nuo pasiutligės klausimą, o po ketverių metų šiais skiepais buvo paskiepytas pirmas žmogus.

 

== Sudėtis ==

Vakciną sudaro:

<li> [[antigenai]] (ligų sukėlėjai ar jų dalys) – pagrindinė veiklioji vakcinos dalis. Nors kai kurios vakcinos turi tik vieną aktyvų antigeną, yra vakcinų su keliais antigenais.