Charles Perrault: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 188.69.199.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (WikiBayer keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 30:
}}
'''Šarlis Pero''' (''Charles Perrault'', [[1628]] m. [[sausio 12]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] – [[1703]] m. [[gegužės 16]] d. ten pat) – prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo [[1671]] m. Pagal išsilavinimą [[juristas]].
Rašė alegorines poemas, odes bei galantiškas eiles. Parašęs tokias pasakas kaip „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“, „Batuotas katinas“, „Asilo oda“, „Pelenė“, „Mėlynbarzdis“ ir kt. Pagal jo pasakų siužetus yra sukurta operų ir baletų. Žinomiausi iš jų: Dž. Rosinio opera „Pelenė“, B. Bartoko opera „ Mėlynbarzdžio pilis“, P. Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“, S. Prokofjevo baletas „Pelenė“.
== Biografija ==
Gimė Paryžiuje Pierre Perrault ir Paquette Le Clerc šeimoje. Jo brolis, Claude Perrault, buvo architektas, sukuręs [[Luvras|Luvro]] rytų kolonadą. Charles Perrault atkūrė Dailės akademiją ir dalyvavo Mokslų akademijos kūrime. Jis rašė pratarmę garsiajam Prancūzų akademijos žodynui. Charles tapo Mažosios akademijos sekretoriumi: Jean Baptiste Colbert jį padarė kažkuo panašiu į kultūros ministrą, nes jis turėjo rūpintis menu bei literatūra [[Liudvikas XIV|Liudviko XIV]] dvare. Jis buvo pirmasis, kuris valstybės lėšomis ėmė remti poetus ir rašytojus.
Pirmas Charles Perrault kūrinys, eiliuota parodija „Trojos sienos, arba Burleskos atsiradimas“, pasirodė [[1653]] m. [[1671]] m. tampa Prancūzijos akademijos nariu. Akademikas Šarlis Pero po Akademijos skliautais [[1687]] m. [[sausio 27]] d. perskaito poemą „Liudviko Didžiojo Amžius“. Poemoje jis atvirai juokiasi iš senųjų autorių, tokių kaip [[Homeras]] ar [[Menandras]], o išaukština rūmų poetus ir Karaliaus-Saulės dramaturgus. Šis kūrinys papiktino akademikus ir paskatino „senųjų ir naujųjų“ kivirčą. Charles Perrault šiuose ginčuose garbino savo užtarėją Liudviką XIV ir jo valdymą.
Charles Perrault susituokė [[1672]] m. su Marie Guichon. Po šešerių metų jis tapo našliu su keturiais vaikais. [[1683]] m. mirus Colbert, jis prarado savo pensiją kaip rašytojas. Nuo [[1695]] m. žurnaluose ima spausdinti pasakas, apsakymus, tačiau šie kūrinėliai skiriami daugiau jo paties vaikams. [[1696]] m. žurnale „Mercure galant“ išspausdinta pasaka „Miegančioji gražuolė“. Ji taip patiko skaitytojams, kad kitamet jos autorius parašė „Motušės Žąsies pasakas“, kurios ir pelnė Charles Perrault pasaulinę šlovę.
{{biograf-stub}}
| |||