Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį'''<ref>{{cite book|last=Hunyadi|first=Zsolt|author2=József Laszlovszky |title=The Crusades and the Military Orders: Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity|year=2001|publisher=Central European University Press|location=Budapest|page=606|isbn=963-9241-42-3}}</ref> arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai'''<ref name=Christiansen>{{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|page=[https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287 287]|isbn=0-14-026653-4|url-access=registration|url=https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287}}</ref> buvo pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės. Žymiausi iš tokių kryžiaus žygių yra Livonijos kryžiaus žygis ir Prūsijos kryžiaus žygis. Dauguma jų buvo vadinami kryžiaus žygiais dar viduramžiais, bet Pirmasis švedų kryžiaus žygis taip pavadintas XIX a. romantikų nacionalistų. Kryžiaus žygius į Pabaltį pradėjo popiežius [[Aleksandras III (popiežius)|Aleksandras III]] savo bule ''[[Non parum animus noster]]'' [[1171]] ar [[1172]] m.<ref> Christiansen, Eric. The Northern Crusades. London: Penguin Books. pg. 71</ref>
== Kryžiaus žygiai prieš vendus ==
[[1147]] m. Vokietijos karalystė surengė kryžiaus žygį prieš vendus ([[Polabės slavai|Polabės slavus]]) dabartinėje šiaurės ir rytų Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip [[Antrasis kryžiaus žygis]] į Šventąją žemę ir nereguliariai tęsėsi iki XVI a.
 
== Livonijos kryžiaus žygiai ==
Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrytais, [[Meinhard von Segeberg|vvienuolis Meinardas]] atvyko prie Dauguvos žiočių [[1180]] m. ir tapo vyskupu [[1186]] m. Tada jis pastatė bažnyčią skirtą Marijai Dauguvos saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse.<ref name=turnbull>{{cite book| title=Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... |first1=Stephen R. |last1=Turnbull |first2=Peter |last2=Dennis |url=https://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |pages=4–5 |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=1-84176-712-3 |series=Fortress |volume=19}}</ref><ref name=jovai>{{cite book| title=Mindaugas karalius | publisher=Aidai |year=2008 |first=Liudas |last=Jovaiša | chapter=Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais |isbn=9789955656562 |page=17|language=lt}}</ref> Popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus [[1195]] m. Tai pakartotinai padarė popiežius [[Inocentas III]] ir Meinardo įpėdinis [[Bertholdas Hanoverietis]] su kryžiuočiais atvyko [[1198]] m. į Rygos įlanką.