Lizdas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 18:
* Lizdai su tvirtu dugnu ir netaisyklingomis sienelėmis.<br />Lizdo pagrindą paukštis stato iš stambesnės, rupesnės medžiagos, o guolį iškloja švelnesne minkštesne medžiaga. Tokį lizdą įsirengia [[slanka]], [[antys]], [[gerviniai paukščiai|gervės]], [[gulbė]]s, [[laukys|laukiai]], [[kraginiai paukščiai|kragai]]. Aplink sudėtus kiaušinius suformuojamas pūkų sluoksnis. Uoksuose, plyšiuose ir palėpėse perintys paukščiai lizdo pagrindą daro platų, storą, o gūžtą iškloja plunksnomis ir ašutais. [[Urvinė kregždė]] į urvelį prineša šiaudų, sausų stiebelių, o ant jų kloja storą plunksnų sluoksnį. Šio tipo lizdų daug statoma medžiuose. [[Karveliniai|Karveliai]], purpleliai medžiuose įsirengia labai primityvų lizdą iš vienalytės medžiagos ir su vos pastebima įduba. Toks lizdas atrodo tarsi kiauras. Sudėtingesni yra [[varniniai|varninių]] ir [[sakaliniai paukščiai|plėšriųjų]] paukščių lizdai. Jie sukami iš įvairios medžiagos. Pagrindas dažniausiai būna iš stambių šakų, o vidus iš smulkesnių, o pati gūžta išklota žoliniais augalais, [[plaukas|plaukais]], šeriais, kailio gabaliukais.
* Lizdai su dubeniu ir tvirtu supintu dugnu ir kraštais. Tokie lizdai būdingi [[žvirbliniai paukščiai|žvirbliniams paukščiams]].
* Uždari lizdai su landa šone.<br />Tokio lizdo statyba trunka ilgai. Lietuvoje tokie statiniai būdingi nedaugeliui rūšių. [[Karetaitė]] lizdą su siaura landa įsirengia kelmuose, išvartose, ant šakų. Gūžtą iškloja [[samanūnai|samanomis]] bei [[plunksna|plunksnomis]]. Analogiškus lizdus suka [[pečialinda|pečialindos]]. Lizdas iš viršaus pridengtas žolėmis, o šone landa. Įdomiausią ir sudėtingiausią lizdą suka [[remėza]]. Jis primena kumštinę pirštinę, dažniausiai būna ant vėjo plaiskomų šakų, toli nuo kamieno. Lizdą suka abu poros paukščiai iš [[tuopa|tuopų]] [[žiedynas|žirginių]], [[nendrė|nendrių]] pūkų, [[švendras|švendrų]] ir
Pagal radimvietę lizdai yra šių tipų:
| |||