Leonas Sapiega: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Jaunystės metai ==

Leono Sapiegos protėvis buvo [[Simonas Sapiega]] ''(Semen Sopiha''), [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] raštininkas [[stačiatikiai|stačiatikis]] nuo [[Smolenskas|Smolensko]], o jo senelis - [[Ivanas Bagdanovičius Sapiega|Jonas Bagdonavičius Sapiega]], iš Sapiegų Čerėjos linijos. Dar mažametį Leoną tėvas buvo atidavęs auklėtis į [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] dvarą. [[1570]] m. vos 13 metų Leonas drauge su [[Radvilos]] sūnumis išvyko į [[Leipcigas|Leipcigo]] universitetą ([[Vokietija|Vokietijoje]]). Grįžo į Lietuvą priėmęs [[evangelikai reformatai | evangelikų reformatų]] tikėjimą ir stebino visus [[Istorija|istorijos]], [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] ir [[Teisė|teisės]] mokėjimu.

 

==== Lietuvos III-iojo Statuto rengimas ====

{{main|Lietuvos Statutai}}

Tai Leono Sapiegos nuopelnas, kad rengiamame 1588 m. [[Lietuvos Statutas|Lietuvos III-ajame Statute]] liko apsaugotos lietuvių teisės, atgaivinant jame [[1447]] m. privilegijos punktą, pagal kurį svetimšaliams (tarp jų ir [[lenkai|lenkams]]) draudžiama įsigyti nuosavybę Lietuvoje ir užimti joje valstybines vietas. Lenkai jokiu būdu nenorėjo sutikti su tuo, bet, renkant karaliumi ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu [[Zigmantas Vaza|Zigmantą Vazą]], L. Sapiega mikliai išnaudojo painią politinę būklę ir privertė lenkus patvirtinti III-ąjį Statutą. Kai Lietuvoje prasidėjo tikybinės kovos tarp [[katalikai|katalikų]], protestantų ir [[unitai|unitų]], Sapiega stengėsi būti tolerantiškas, raminti aistras, sakydamas: „''Į smurtą negalima atsakyti smurtu, jei stačiatikiai blogai elgiasi, katalikai neturi atsakyti piktu''„. Į savo suredaguotą Statutą jis įrašė: „''Dėl tikybos ir bažnyčios skirtumo kraujo nelieti ir nebausti turto konfiskavimu ir kalėjimu''“.