Johann Heinrich Abicht: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = rel |vardas = Johanas Heinrichas Abichtas <br />{{de|Johann Heinrich Abicht}} |vaizdas=J.H. Abicht.jpg|thumb| |paveikslėlio apibūdinimas= Johanas... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
Dėl savo mokslo laimėjimų ir geros mokslininko bei pedagogo reputacijos, Johanas Heinrichas Abichtas buvo pakviestas ir jam sutikus, 1804 m. paskirtas Vilniaus universiteto profesoriumi, kuriame skaitė paskaitas apie logiką ir metafiziką. Nei universitetas, nei kuratorius nepatenkino jo prašymo skaityti paskaitas vokiečių kalba, todėl turėjo jas skaityti lotynų kalba.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.</ref><ref>Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Johaną Heinrichą Abichtą. [http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=publication&Id=27]</ref>
1804–1806 m. Johanas Abichtas dalyvavo rengiant universiteto įstatus. Vėlesniais metais jis kelis kartus bandė padidinti savo dalyko valandų skaičių. Vedė poleminius ginčus su tuometiniu universiteto rektoriumi [[Jonas Sniadeckis|Jonu Sniadeckiu]]. 1804-1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). [[Imanuelis Kantas|Imanuelio Kanto]] pažiūrų šalininkas.<ref name="Vui"/><ref>
Vilniaus laikotarpiu Johanas Abichtas parašė keletą straipsnių, veikalą „''Initia Philosophiae propriae sic dictae. Vilnae, 1814''". („Vadinamieji pagrindiniai filosofijos teiginiai”), kurį išleido universitetas.
Johanas Heinrichas Abichtas laikomas pirmuoju Imanuelio Kanto ir klasikinės vokiečių filosofijos skleidėju Lietuvoje. <ref name="Vui"/>
| |||