Žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tarpukario Lietuvos valdžia įvertinus, kad vis didesnė šalies kapitalo dalis koncentruojama miestuose ėmėsi veiksmų sumažinti žydų įtaką valstybės ūkyje. [[Agronomas|Agronomams]], kurie buvo išlaikomi valstybės ir į jų pareigas įeidavo važinėti po kaimus ir konsultuoti ūkininkus [[žemės ūkis|žemės ūkio]] klausimais, buvo nurodyta valstiečius agituoti kurti [[kooperatyvas|kooperatyvus]]. [[Tautininkai|Tautininkų partijos]] atstovai atvirai agitavo pirkti prekes tik iš kooperatyvų. Kooperatyvai buvo kuriami dabartinių [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]] principu. Žmonės įnešdavo savo indėlį ir tikėdavosi gauti dalį nuo pelno. Kooperatinės parduotuvės dirbo dabartinių parduotuvių principu, jose nebuvo galima derėtis, visoms prekėms buvo uždedamas vienodas ar diferencijuotas mokestis. Žydai savo turimose parduotuvėse dažniausiai dirbo patys ir dėl kiekvienos prekės su jais buvo galima derėtis. Kooperatinių parduotuvių kūrimasis buvo priešiškai sutiktas žydų, joms [[didmeninė prekyba|didmenine prekyba]] užsiimantys žydai nenorėdavo visiškai parduoti [[prekė|prekių]], siūlydavo pirkti brangiau negu, kad būtų pardavę žydams. Žydai, turintys nuosavas parduotuves, pradėdavo jose pardavinėti tokias pačias prekes kaip ir kooperatyvuose, tokiomis pačiomis kainomis, o dažnai net ir už savikainą. Nepaisant žydų pasipriešinimo kitų tautybių žmonių kooperatyvų daugėjo.

 

 

== Taip pat skaitykite ==