Martynas Počobutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fonas = eduaca

| gimimo vieta = Salomenkos kaimeSalomenka, [[GardinasGardino apskritis (LDK)|Gardino apskr.]] paviete, dabartinisdab. [[Gardino rajonas|Gardino raj.]]

'''Martynas Počobutas-Odlianickis''' ({{balt|Марцін Пачобут-Адляніцкі}}, {{pl|Marcin Poczobutt-Odlanicki}}; g. [[1728]] m. [[spalio 30]] d. <!--rugsėjo?--> Salomenkos kaimek., [[GardinasGardino apskritis (LDK)|Gardino apskr.]] paviete, dabartinisdab. [[Gardino rajonas|Gardino raj.]] – [[1810]] m. [[vasario 7]] d. <!--10 d.?--> [[Daugpilis]]) – [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK]] astronomas, matematikas ir švietėjas.

== Studijos, mokslinė veikla astronomijos srityje ==

Martynas Počobutas gimė bajorų šeimoje. Baigė Gardino jėzuitų kolegiją. Į [[Jėzuitų ordinas|Jėzuitų ordiną]] įstojo [[1745]] m. Nuo [[1760 ]] m. tapo kunigu. Studijavo [[Vilnius|Vilniuje]], [[Gardinas|Gardine]].<ref name="Tomas Venclova">Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.</ref>

Iš pradžių Počobutas [[Vilniaus akademija|Vilniaus akademijoje]] (Vilniaus universitete) dėstė lotynų ir graikų kalbas, į astronomiją ėmė gilintis maždaug nuo 1760 metų, paskatintas [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]]. 1761  m. Martynas Počobutas, gavęs stipendiją, kartu su [[Kazimieras Naruševičius (matematikas)|Kazimieru Naruševičiumi]] tobulinosi [[Marselis|Marselyje]] bei [[Avinjonas|Avinjone]], kur gilino žinias matematikos moksluose. Avinjono kolegijoje dalyvavo astronominiuose stebėjimuose. Počobuto ir Naruševičiaus darbas apie „Skorpiono Alfos" vardo žvaigždės pasislėpimą už [[Mėnulis|Mėnulio]], buvo paskelbtas Avinjono moksliniame žurnale. Pirmuoju Počobuto mokytoju buvo tapęs Marselio observatorijos vedėjas E.Pezena.<ref name="J.Kubilius ir kiti">J.Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1579-18031579–1803. Vilnius: Mokslas, 1976.</ref>

Sugrįžęs į Vilnių, Martynas Počobutas nuo [[1764]] m. buvo paskirtas Vilniaus akademijos matematikos ir astronomijos profesoriumi. Baigė statyti [[astronominė observatorija|astronomijos observatoriją]] Vilniuje, buvo pirmasis jos vedėjas. 1766  m. M.Počobutas nustatė Vilniaus observatorijos geografinę padėtį, pačią observatoriją sutvarkė iki 1772  m. Observatorijoje buvo stebimas planetų judėjimas, [[Jupiteris|Jupiterio]] palydovai.<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/><ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/><ref name="Rolandas Pavilionis">Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.</ref><ref name="Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė">Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė. Senasis Vilniaus universitetas. 1579-18321579–1832. Vilnius: E.Karpavičiaus leidykla, 2009. ISBN 978-9955-878-04-9.</ref>

1766  m. Počobutas išleido brošiūrą su 1766  m. vasario 14 d. [[Mėnulio užtemimas|Mėnulio užtemimo]] skaičiavimais. Kai kurie skaičiavimai buvo paskelbti [[Vienas|Vienoje]], moksliniame veikale „Efemeridės".<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/>

1768  m. Počobutas lankė Vakarų Europos observatorijas. Lankėsi [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], [[Hamburgas|Hamburge]], [[Bremenas|Bremene]], [[Grinvičas|Grinvičo]], [[Paryžius|Paryžiaus]] observatorijose.<ref name="J.Kubilius ir kiti"/>

[[1770 ]] m. Počobutas išrinktas [[LondonasLondono karališkoji astronomų draugija|Londono]] karališkosios astronomų draugijos]] nariu. 1788  m. jis tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu korespondentu.<ref name="Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė"/>

[[1777 ]] m. Počobutas atrado žvaigždyną, kuris buvo pavadintas karaliaus [[Stanislovas Poniatovskis|Stanislovo Poniatovskio]] garbei „Poniatovskio tauru" („Vitellus Poniatovii"). Apie tai buvo paskelbta 1777  m. atskirame Vilniuje išleistame leidinyje: „''Poczobut M. Cahiers des observations astronomiques faites a l'observatoirel’observatoire royal de Vilna en 1773. Vilna, 1777''"„. ir 1785  m. astronomijos metraštyje.<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/><ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas">A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.</ref> Nuo 1767  m. Počobutas oficialiai minėtas kaip karaliaus astronomas.<ref name="J.Kubilius ir kiti"/>

1781  m. Počobutas stebėjo atrastą [[Uranas|Urano]] planetą.<ref name="Tomas Venclova"/>

1783  m. Počobutas kartu su [[Jonas Sniadeckis|Jonu Sniadeckiu]] [[Gardinas|Gardine]] stebėjo [[Saulės užtemimas|saulės užtemimą]].<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/> 1793  m. su Jonu Sniadeckiu [[Augustavas|Augustave]] stebėjo žiedinį saulės užtemimą.<ref name="Tomas Venclova"/>

Martynas Počobutas buvo įsitraukęs į [[1794 m. sukilimas|1794  m. sukilimą]]. Jis pasirašė aktą, pagal kurį sukilimo vadu buvo paskirtas [[Jokūbas Jasinskis]].<ref name="Tomas Venclova"/>

1803  m. Počobutas išspausdino veikalą „Apie dangaus zodiako senumą Denderoje"Denderoje“. Šis darbas buvo išverstas į prancūzų kalbą.<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/>

== Vilniaus akademijos rektorius ir paskutinieji gyvenimo metai ==

[[FileVaizdas:Marcin Poczobutt-Odlanicki memorial tablet.JPG|thumb|150 px|left|Memorialinė lentelė Martynui Počobutui ant Vilniaus universiteto Observatorijos pastato]]

1780  m. Martynas Počobutas buvo paskirtas Vilniaus akademijos rektoriumi, kuriuo išbuvo beveik 20 metų. Kartu su [[Joachimas Liutauras Chreptavičius|Joachimu Liutauru Chreptavičium]] jis pertvarkė jėzuitų akademiją į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Vyriausiąją mokyklą (''Scola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae''). Pertvarkęs akademiją, Počobutas rinko kandidatus profesorių pareigoms užimti. Savo įpėdiniu numatė [[Jonas Sniadeckis|Joną Sniadeckį]].<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="Rolandas Pavilionis"/>

Panaikinus jėzuitų ordiną, Počobutas gavo privilegiją perimti akademijos spaustuvę. Moksle profesūrą skatino vartoti lotynų kalbą.<ref name="Rolandas Pavilionis"/>

Martynas Počobutas mirė 1808  m. [[Daugpilis|Daugpilio]] jėzuitų vienuolyne.<ref name="Tomas Venclova"/>