Martynas Počobutas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: šalinama iš Švento Stanislovo ordino kavalieriai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
| vardas = Martynas Počobutas-Odlianickis<br/>{{balt|Марцін Пачобут-Адляніцкі}}<br/>{{pl|Marcin Poczobutt-Odlanicki}}
| paveikslėlis = Marcin Poczobutt-Odlanicki.PNG
| paveikslėlio apibūdinimas = Martynas Počobutas-Odlianickis (Juozapo Oleškevičiaus nutapytas portretas, 1810 m.)
| paveikslėlio dydis =
| Herbas=POL COA Pogonia.svg
Eilutė 18:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK]] astronomas, matematikas ir švietėjas
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 36:
'''Martynas Počobutas-Odlianickis''' ({{balt|Марцін Пачобут-Адляніцкі}}, {{pl|Marcin Poczobutt-Odlanicki}}; g. [[1728]] m. [[spalio 30]] d. <!--rugsėjo?--> Salomenkos kaime [[Gardinas|Gardino]] paviete, dabartinis [[Gardino rajonas]] – [[1810]] m. [[vasario 7]] d. <!--10 d.?--> [[Daugpilis]]) – [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK]] astronomas, matematikas ir švietėjas.
==Studijos, mokslinė veikla astronomijos srityje ==
Nuo 1764 m. Vilniaus akademijos matematikos ir astronomijos profesorius. Baigė statyti [[astronominė observatorija|astronominę observatoriją]] Vilniuje, pirmasis jos direktorius. Lenkiško leidinio „[[Gazeta Wileńska]]“ redaktorius 1774–1790 m. Jo įsakymu 1780 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigta Taikomosios mechanikos katedra.<ref>{{cite web|url=http://moodle.vgtu.lt/pluginfile.php/82470/mod_resource/content/1/MM1_html_/Vadovelis/data/html/MS_20.html|archiveurl = https://web.archive.org/web/20141127191917/http://moodle.vgtu.lt/pluginfile.php/82470/mod_resource/content/1/MM1_html_/Vadovelis/data/html/MS_20.html|archivedate=2014-11-27|deadurl=no|title=Medžiagų mechanikos istorijos apybraižos▼
Martynas Počobutas gimė bajorų šeimoje. Baigė Gardino jėzuitų kolegiją. Į [[Jėzuitų ordinas|Jėzuitų ordiną]] įstojo 1745 m. Nuo 1760 m. tapo kunigu. Studijavo Vilniuje, Gardine.<ref name="Tomas Venclova">Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.</ref>
Iš pradžių Počobutas Vilniaus akademijoje (Vilniaus universitete) dėstė lotynų ir graikų kalbas, į astronomiją ėmė gilintis maždaug nuo 1760 metų, paskatintas [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]]. 1761 m. Martynas Počobutas, gavęs stipendiją, kartu su [[Kazimieras Naruševičius|Kazimieru Naruševičiumi]] tobulinosi [[Marselis|Marselyje]] bei [[Avinjonas|Avinjone]], kur gilino žinias matematikos moksluose. Avinjono kolegijoje dalyvavo astronominiuose stebėjimuose. Počobuto ir Naruševičiaus darbas apie „Skorpiono Alfos" vardo žvaigždės pasislėpimą už [[Mėnulis|Mėnulio]], buvo paskelbtas Avinjono moksliniame žurnale. Pirmuoju Počobuto mokytoju buvo tapęs Marselio observatorijos vedėjas E.Pezena.<ref name="J.Kubilius ir kiti">J.Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1579-1803. Vilnius: Mokslas, 1976.</ref>
Sugrįžęs į Vilnių, Martynas Počobutas nuo 1764 m. buvo paskirtas Vilniaus akademijos matematikos ir astronomijos profesoriumi. Baigė statyti [[astronominė observatorija|astronomijos observatoriją]] Vilniuje, buvo pirmasis jos vedėjas. 1766 m. M.Počobutas nustatė Vilniaus observatorijos geografinę padėtį, pačią observatoriją sutvarkė iki 1772 m. Observatorijoje buvo stebimas planetų judėjimas, [[Jupiteris|Jupiterio]] palydovai.<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/><ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/><ref name="Rolandas Pavilionis">Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.</ref><ref name="Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė">Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė. Senasis Vilniaus universitetas. 1579-1832. Vilnius: E.Karpavičiaus leidykla, 2009. ISBN 978-9955-878-04-9.</ref>
1766 m. Počobutas išleido brošiūrą su 1766 m. vasario 14 d. [[Mėnulio užtemimas|Mėnulio užtemimo]] skaičiavimais. Kai kurie skaičiavimai buvo paskelbti [[Vienas|Vienoje]], moksliniame veikale „Efemeridės".<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/>
1768 m. Počobutas lankė Vakarų Europos observatorijas. Lankėsi [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], [[Hamburgas|Hamburge]], [[Bremenas|Bremene]], [[Grinvičas|Grinvičo]], [[Paryžius|Paryžiaus]] observatorijose.<ref name="J.Kubilius ir kiti"/>
1770 m. Počobutas išrinktas [[Londonas|Londono]] karališkosios astronomų draugijos nariu. 1788 m. jis tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu korespondentu.<ref name="Sigitas Narbutas, Rūta Janonienė"/>
1774–1790 m. Martynas Počobutas redagavo leidinį „[[Gazeta Wileńska]]“, rašė eilėraščius.<ref name="Tomas Venclova"/>
1777 m. Počobutas atrado žvaigždyną, kuris buvo pavadintas karaliaus [[Stanislovas Poniatovskis|Stanislovo Poniatovskio]] garbei „Poniatovskio tauru" („Vitellus Poniatovii"). Apie tai buvo paskelbta 1777 m. atskirame Vilniuje išleistame leidinyje: „''Poczobut M. Cahiers des observations astronomiques faites a l'observatoire royal de Vilna en 1773. Vilna, 1777''". ir 1785 m. astronomijos metraštyje.<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="J.Kubilius ir kiti"/><ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas">A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.</ref> Nuo 1767 m. Počobutas oficialiai minėtas kaip karaliaus astronomas.<ref name="J.Kubilius ir kiti"/>
▲
1781 m. Počobutas stebėjo atrastą [[Uranas|Urano]] planetą.<ref name="Tomas Venclova"/>
1783 m. Počobutas kartu su [[Jonas Sniadeckis|Jonu Sniadeckiu]] [[Gardinas|Gardine]] stebėjo [[Saulės užtemimas|saulės užtemimą]].<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/> 1793 m. su Jonu Sniadeckiu [[Augustavas|Augustave]] stebėjo žiedinį saulės užtemimą.<ref name="Tomas Venclova"/>
Martynas Počobutas buvo įsitraukęs į [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimą]]. Jis pasirašė aktą, pagal kurį sukilimo vadu buvo paskirtas [[Jokūbas Jasinskis]].<ref name="Tomas Venclova"/>
1803 m. Počobutas išspausdino veikalą „Apie dangaus zodiako senumą Denderoje". Šis darbas buvo išverstas į prancūzų kalbą.<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/>
Martynas Počobutas susirašinėjo su kitais Europos astronomais, tarp jų prancūzų astronomu Žozefu Žeromu de Lalandu, kuris Počobuto darbų apie [[Merkurijus|Merkurijaus]] stebėjimus buvo paskelbęs prancūzų mokslo leidiniuose,<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/>, [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Mokslų akademijos akademiku Vasilijum Severginu, kuris lankėsi Vilniuje,<ref name="A.Piročkinas, A.Šidlauskas"/> anglų mokslininku Džozefu Banksu.<ref name="Tomas Venclova"/>
==Vilniaus akademijos rektorius ir paskutinieji gyvenimo metai==
[[File:Marcin Poczobutt-Odlanicki memorial tablet.JPG|thumb|150 px|left|Memorialinė lentelė Martynui Počobutui ant Vilniaus universiteto Observatorijos pastato]]
1780 m. Martynas Počobutas buvo paskirtas Vilniaus akademijos rektoriumi, kuriuo išbuvo beveik 20 metų. Kartu su [[Joachimas Liutauras Chreptavičius|Joachimu Liutauru Chreptavičium]] jis pertvarkė jėzuitų akademiją į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Vyriausiąją mokyklą (''Scola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae''). Pertvarkęs akademiją, Počobutas rinko kandidatus profesorių pareigoms užimti. Savo įpėdiniu numatė [[Jonas Sniadeckis|Joną Sniadeckį]].<ref name="Tomas Venclova"/><ref name="Rolandas Pavilionis"/>
Panaikinus jėzuitų ordiną, Počobutas gavo privilegiją perimti akademijos spaustuvę. Moksle profesūrą skatino vartoti lotynų kalbą.<ref name="Rolandas Pavilionis"/>
Martynas Počobutas mirė 1808 m. [[Daugpilis|Daugpilio]] jėzuitų vienuolyne.<ref name="Tomas Venclova"/>
== Išnašos ==
| |||