Laoso istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 16:
Į piečiausią Laoso teritoriją ([[Čampasako provincija]]) pirmoji civilizaciją atnešė hinduizuota Čampos karalystė kurios galios centrai buvo centriniame Vietnamo pajūryje. Svarbiausias šio laikotarpio statinys, datuojamas V a., buvo [[Vat Phu]] vienuolynas. Manoma, kad netoli jo buvo miestas, tapatinamas su [[Šrestapura]]. Dalis tyrėjų laiko, kad būtent šioje vietovėje ėmė konsoliduotis [[Čenla|Čenlos]] karalystė.<ref>Coedès, George (1968). Walter F. Vella (ed.). The Indianized States of Southeast Asia. trans.Susan Brown Cowing. University of Hawaii Press. ISBN 978-0-8248-0368-1.</ref> Ši karalystė ilgainiui nukariavo Funanę ir vėliau perkėlė sostinę į Kambodžos teritoriją.
Kita svarbi hinduistinė valstybė pietinio Laoso teritorijoje buvo [[Sikhotabongo karalystė]] (Sikhottabong), kurios kūrėjai greičiausiai buvo [[monai (tauta)|monai]].
VIII a. Čenlai nunykus, valdžią dab. Kambodžoje, Tailande ir pietų Laose paėmė [[Khmerų imperija]] su sostine [[Angkoras|Angkoru]]. Ji suvienijo hinduizuotas austroneziečių karalystes į vientisą didelę imperiją ir valdė iki XIII a. Laoso teritorija buvo menkai kontroliuojama šios imperijos periferija, į kurią pamažėle skverbėsi budizmo ir hinduizmo tradicijos bei indiškoji civilizacija.▼
▲VIII a. Čenlai nunykus, valdžią dab. Kambodžoje, Tailande ir pietų Laose paėmė [[Khmerų imperija]] su sostine [[Angkoras|Angkoru]]. Ji suvienijo hinduizuotas
Vietos vastybingumas, kaip ir kitur Pietryčių Azijoe, pirmiausia reiškėsi per miestus-valstybes, vadinamuosius muengus. IV–VIII a. jie radosi palei Mekongo upę.<ref>{{cite web|url=http://web.archive.org/web/20110304223831/http://www.tourismlaos.org/web/show_content.php?contID=6|title=Facts on Laos |publisher=Laos National Tourism Association|accessdate=24 December 2011}}</ref> Svarbiausi jų buvo [[Muang Sua]] dab. [[Luang Prabangas|Luang Prabango]] regione ir Šri Gotapura dab. [[Vientianas|Vientiano]] regione.▼
== Tajų valstybės ==
[[vaizdas:Southeast_Asian_history_-_Around_1540.png|thumb|Pietryčių Azija XVI a.]]
Tokiu būdu tarpusavyje giminingi ir artimais dialektais kalbantys tajai tapo vyraujančiu etnosu didelėje dalyje Pietryčių Azijos. Ši teritorija apima Tailandą, Laosą, rytų Mianmarą, pietų [[Junanas|Junaną]] (Kinijoje) ir šiaurės vakarų Vietnamą. Etnonimas ''lao'' (kaip ir ''siamas'', ''šianas'', ''šanas'' ir pan.) iš pradžių naudotas kaip sinonimas įvardinti tajams, tačiau moderniaisiais laikais vartosena išsiskyrė, ir pradėti naudoti įvardinti skirtingus etnosus.
Laose tajų migracijos laikais per kelis šimtmečius naujai atsikėlusi lingvistinė grupė išstūmė vietos gyventojus austroaziečius (khmu, kalangus ir brao) į kalnuotas aukštumas. Šie gyventojai buvo pavergiami, į juos žiūrima iš aukšto (naudotas paniekinamas žodis ''khaa'' ຂ້າ), ir jie formavo atskirą visuomenės sluoksnį, vadinamuosius [[lao theung]]. Jų gyvenamos vietos pasižymėjo prastesnėmis sąlygomis. Naujai atsikėlusieji tajai vadinosi [[lao loum]] ir užėmė derlingiausius slėnius. Nuo tada jie vadino pagrindinį vaidmenį šalies politikoje ir kultūroje.
▲Vietos
[[vaizdas:Buddhist_monks_walking_in_front_of_the_temple_Haw_Pha_Bang_in_Luang_Prabang.jpg|thumb|left|Luang Prabango architektūra]]
XVI a. vid. Pietryčių Aziją siaubė Mianmaro [[Taungu dinastija]], kurios armijos pavergė daugumą tajų karalysčių. Lan Sangas sėkmingai apsigynė nuo Mianmaro agresijos ir tapo vienintele neužkariauta valstybe. Siekiant išvengti grėsmės Lan Sango sostinė buvo perkelta piečiau, į Vientianą. XVII a., valdant [[Sourigna Vongsa]] (1637–1694), karalystė išgyveno savo aukso amžių. Tuo metu karalystėje viešėję misionieriai iš Vakarų aprašė klestinčią valstybę. Šį laikotarpį Laose geriausiai atspindi išlikę Luang Prabango kultūriniai paminklai.
| |||