Identitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Identitetas''' ({{la|identitatis|tapatybė}}; ''tapatumas'') – asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties Aš. Kaip viena iš esminių [[antropologija|antropologijos]] sąvokų identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet ir gretinamas su sąvoka kitoniškumas.<ref>{{Cite book|last=Čiubrinskas|first=Vytis|url=https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/60879|title=Lietuviškojo identiteto trajektorijos|last2=Kuznecovienė|first2=Jolanta|date=2008|publisher=Kaunas
Pirmas tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo [[Sigmund Freud|Zigmundas Froidas]], aiškindamas, kaip vaikas perimą jam reikšmingų žmonių [[elgesys|elgesį]], prisiima [[moteris|moters]] arba [[vyras|vyro]] vaidmenį.
▲Kaip viena iš esminių [[antropologija|antropologijos]] sąvokų identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet ir gretinamas su sąvoka kitoniškumas.<ref>{{Cite book|last=Čiubrinskas|first=Vytis|url=https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/60879|title=Lietuviškojo identiteto trajektorijos|last2=Kuznecovienė|first2=Jolanta|date=2008|publisher=Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas|isbn=978-9955-12-430-6}}</ref>
Išsamiau tapatumo esmę atskleidė [[Erik Erikson|Erikas Eriksonas]] ([[1963]]). [[Ego]] identitetas laikomas pagrindine jo [[psichologija|psichologinės]] raidos teorijos sąvoka. Eriko Eriksono nuomone, [[žmogus]] ieško savo tapatumo visą [[gyvybė|gyvenimą]], tačiau [[paauglystė]]je, dėl didelių fizinių bei [[kognityvinis|kognityvinių]] pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti [[profesija|profesiją]], tapatumo klausimai ypač išryškėja.
|