Identitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Identitetas''' ({{la|identitatis|tapatybė}}; ''tapatumas'') – asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties Aš. Kaip viena iš esminių [[antropologija|antropologijos]] sąvokų identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet ir gretinamas su sąvoka kitoniškumas.<ref>{{Cite book|last=Čiubrinskas|first=Vytis|url=https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/60879|title=Lietuviškojo identiteto trajektorijos|last2=Kuznecovienė|first2=Jolanta|date=2008|publisher=Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas|isbn=978-9955-12-430-6}}</ref>
'''Identitetas''' ({{la|identitatis|tapatybė}}; ''tapatumas'') – tai [[subjektyvumas|subjektyvus]] savęs, kaip [[individas|individo]], derinančio įvairius socialinius vaidmenis, supratimas. Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?“ ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje.
 
Asmens tapatumas nusako žmogaus arba daikto savybių visumą, pagal kurią mes jį atskiriame nuo kitų, „Aš“ vaizdo vienybę. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi.
 
Pirmas tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo [[Sigmund Freud|Zigmundas Froidas]], aiškindamas, kaip vaikas perimą jam reikšmingų žmonių [[elgesys|elgesį]], prisiima [[moteris|moters]] arba [[vyras|vyro]] vaidmenį.
 
Kaip viena iš esminių [[antropologija|antropologijos]] sąvokų identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet ir gretinamas su sąvoka kitoniškumas.<ref>{{Cite book|last=Čiubrinskas|first=Vytis|url=https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/60879|title=Lietuviškojo identiteto trajektorijos|last2=Kuznecovienė|first2=Jolanta|date=2008|publisher=Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas|isbn=978-9955-12-430-6}}</ref>
 
== Teorijos sąvoka ==
Išsamiau tapatumo esmę atskleidė [[Erik Erikson|Erikas Eriksonas]] ([[1963]]). [[Ego]] identitetas laikomas pagrindine jo [[psichologija|psichologinės]] raidos teorijos sąvoka. Eriko Eriksono nuomone, [[žmogus]] ieško savo tapatumo visą [[gyvybė|gyvenimą]], tačiau [[paauglystė]]je, dėl didelių fizinių bei [[kognityvinis|kognityvinių]] pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti [[profesija|profesiją]], tapatumo klausimai ypač išryškėja.