Humanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) – [[Antropocentrizmas|antropocentrinė]] pasaulėžiūra, išaukštinanti [[žmogus|žmogų]].<ref>{{VLE|VII||Jūratė Morkūnienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/humanizmas-31098 Humanizmas]}}</ref> Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms. Šiuo metu daugiau ar mažiau tapatinamas su [[ateizmas|ateizmu]] bei sekuliariuoju [[Racionalizmas|racionalizmu]].<ref>{{Cite book|last=Urmson|first=J. O|url=https://www.worldcat.org/title/concise-encyclopedia-of-western-philosophy-and-philosophers/oclc/57689814?referer=di&ht=edition|title=The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers|last2=Rée|first2=Jonathan|date=2005|publisher=Routledge|isbn=978-0-415-32924-8|location=London; New York}}</ref> Vertina [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], atmeta [[misticizmas|misticizmą]], [[religija|religines]] [[dogma]]s. Ši filosofija padarė įtaką [[krikščionybė|krikščionybei]], kuri priėmė humaniškesnę poziciją.
 
Atsirado [[Europa|Europoje]] kaip [[Renesansas|Renesanso]] intelektualų sąjūdis, prasidėjęs [[Florencija|Florencijoje]] [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pradžioje. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo [[scholastika|scholastikos]] bei tradicinių [[Viduramžiai|Viduramžių]] krikščionybės idealų: kuklumo, [[introspekcija|introspekcijos]] ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti [[antika|antikinius]] graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti [[Dievas|Dievą]]. Buvo atsigręžta į antikinę [[menas|meno]] sampratą.
 
Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.