Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 820 baitų pašalinta ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Louis_Armstrong_restoredMeister der Palastkapelle in Palermo 002.jpg|thumb|[[LuisasKristaus Armstrongas]],triumfinis vienasatvykimas žinomiausiųį džiazo atlikėjų.Jeruzalę]]
'''Palmės lapas''' – palmės ([[arekiniai|arekinių šeima]]) [[lapas]], ikikrikščioniškais laikais simbolizavęs triumfą ir [[pergalė|pergalę]]. [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] palmės lapais kaip garbės ženklu apdovanodavo žaidynių nugalėtojus, kariškius už karines pergales.
'''Džiazas''' – profesionali [[improvizacija|improvizacinės]] [[muzika|muzikos]] [[rūšis]], susiformavusi [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje – [[X amžius|XX a.]] pradžioje. Džiazas atsirado iš afroamerikietiškos muzikos, kuri jungia Afrikos ir Europos muzikos tradicijas.
 
Palmės lapas dažnai vadinamas ''palmės šakele'' ar ''palmės šaka'' ({{en|palm branch}}), nors anatomiškai tai yra sudėtiniai palmių lapai.
Manoma, kad didžiausią įtaką džiazo raidai padarė afroamerikietiška muzika. Ši muzika pradėjo formuotis [[XVII a.]], kai į [[Amerika|Ameriką]] buvo atvežti pirmieji juodaodžiai vergai iš [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikos]]. Panašiu metu iš Europos į Ameriką atvyko ir baltieji išeiviai. Taip Amerikoje pradėjo asimiliuotis dvi, visiškai skirtingais bruožais pasižyminčios, muzikos kultūros. Afrikos muzikai būdinga aštri, sinkopinė ritmika, ji neturi vedamojo tono, kvadratinės periodų struktūros. Šiai muzikai būdinga poliritmija, trumpi melodiniai motyvai. Afrikos muzikos pagrindinis elementas yra improvizacija. Dar vienas specifinis bruožas – šios muzikos neįmanoma užrašyti [[nata|natomis]]. Afrikos muzika Amerikoje susijungė su Europos muzikos tradicijomis ir šitaip susiformavo afroamerikietiška muzika. Ji formavosi 300 metų – nuo XVII iki XIX a. Galutiniai jos stiliai susiformavo tik XIX a. Pagrindiniai afroamerikietiškos muzikos žanrai: darbo dainos, [[spiričiuelas|spiričiueliai]], [[baladė]]s ir kt. Afroamerikietiška muzika padėjo atsirasti kai kuriems ikidžiaziniams stiliams: archajiškajam [[bliuzas|bliuzui]], [[barrelhouse]] stiliui, įvairaus pobūdžio šokiams, [[regtaimas|regtaimams]], afroamerikietiškai religinei muzikai. XIX a. pab. afroamerikietiškos muzikos pagrindu susiformavo džiazas.
 
[[Horatio Nelson|Lordo Nelsono]] devizas buvo {{la|Palmam qui meruit ferat}} 'Nusipelnęs teneša palmę'. Palmių lapai naudojami daugelio organizacijų simbolikoje. [[Žydai]] per šventes irgi nešioja palmių lapus.
Tradicinis džiazas pirmiausia siejamas su nedideliais [[Naujasis Orleanas|Naujojo Orleano]] orkestrais, iš kurių vėliau susiformavo [[bigbendas|bigbendai]]. Tradiciniam džiazui priskiriami Naujojo Orleano ir [[Čikaga|Čikagos]] stiliai, [[diksilendas]], [[svingas]] ir jo atmainos. Taip pat jam priskiriama afroamerikietiški vokalinės muzikos žanrai: [[gospelas]], [[spiričiuelas|spiričiueliai]], [[baladė]]s, archajiškasis [[bliuzas]] bei [[instrumentinė muzika|instrumentinės muzikos]] fortepijoniniai žanrai – [[regtaimas|regtaimai]], [[stride]], [[boogie-woogie]] ir kt. Nedidelių džiazo orkestrų pagrindiniai stiliai, padarę daug įtakos jų raidai, yra Naujojo Orleano stilius, Čikagos stilius ir diksilendas.
 
Ankstyviesiems krikščionims palmės lapas simbolizavo tikinčiųjų pergalę prieš [[siela|sielos]] priešus. Palmių sekmadienį (Lietuvoje – [[Verbų sekmadienis|Verbų sekmadienį]]) buvo švenčiamas triumfinis Jėzaus įžengimas į [[Jeruzalė|Jeruzalę]]. Krikščionių mene [[kankinys|kankiniai]] paprastai būdavo vaizduojami laikantys palmių lapus, kas simbolizavo dvasios pergalę prieš kūną. Buvo plačiai tikima, kad palmės lapo atvaizdas [[antkapis|antkapyje]] reiškia, kad čia palaidotas kankinys. Palmių lapai tapo kankinių simboliu, jie simbolizavo dvasinę pergalę prieš dvasinius priešininkus. Dėl to kankinių gyvenimų aprašymuose standartiškai būdavo naudojama frazė „jis gavo kankinystės palmę“.
Naujojo Orleano džiazo stilius – pats seniausias džiazo stilius, susiformavęs XIX a. pab.–XX a. pr. Šis stilius turėjo labai didelę reikšmę tolimesnei džiazo raidai. Naujojo Orleano stilių formavo nedideli orkestrai, groję įvairiose Naujojo Orleano pasilinksminimo vietose: gatvėse, kavinėse, burlaiviuose ir kt. Iš pradžių tai buvo mėgėjiški juodaodžių [[orkestras|orkestrai]].
 
1688 m. balandžio 10 d. Šventoji apeigų kongregacija nutarė, kad ant katakombų kapo pavaizduota palmė šaka reiškia, kad čia palaidotas kankinys. Vėliau ši nuomonė buvo Mabillon, Muratori, [[Benediktas XIV|Benedikto XIV]] ir kitų pripažinta kaip nepagrįsta. Tolesni tyrimai parodė, kad palmių šakelės būdavo vaizduojamos ir ant pagonių kapų.
Ilgainiui atsirado pagrindiniai Naujojo Orleano stiliaus džiazo atlikėjai – džiazo tėvu tituluojamas [[Louis Armstrong|L.Armstrongas]], [[Džo „King“ Oliver|K.Oliveris]], K.Ory ir kiti. Jų vadovaujami orkestrai plačiai išgarsėjo ir prisidėjo prie tolimesnės džiazo raidos. Šie kolektyvai išsiskyrė savitu ir originaliu grojimo stiliumi, įdomiomis kompozicijomis bei improvizacijomis.
 
Ant vėlyvesnių krikščioniškų paminklų palmės šakos atvaizdas buvo naudojamas kaip ornamentas, skiriantis dvi scenas. Palmės taip pat reiškė [[rojus|rojų]], ankstyvuosiuose atvaizduose Jėzų dažnai vaizduodavo tarp palmių.
Naujojo Orleano stilius grindžiamas liaudies melodijų improvizavimu. Buvo suformuota grojimo ir improvizavimo tvarka: melodiją groja [[kornetas]], jam pritaria [[klarnetas]] ir ritminių instrumentų grupė. [[Trombonas]] groja boso liniją ir taip išlaiko visą kūrinio harmoninį pagrindą. Ritmikai būdingas ketvirtinių beat’as. Dėl akcentuojamų stipriųjų takto dalių N.Orleano stiliaus kompozicijos turi daug maršui būdingų požymių. Improvizacijos grojamos dvigubai greičiau nei originali tema, joms būdinga kvadratinė struktūra ir atskiras kiekvieno instrumento solinis, improvizacinio pobūdžio epizodas.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[DžiazasPalmės lapas (simbolis)|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>