20:41, 2 kovo 2020 versija taisyti DanieliusKa (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai S →‎Prognostiniai faktoriai Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		02:42, 12 kovo 2020 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 630 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Melanoma''' – piktybiškiausia odos [[vėžys (liga)\|vėžio]] forma, išsivystanti iš odoje esančių [[Melanocitas\|melanocitų]]. Melanomos yra dažnesnės šviesios odos žmonėms, dažniau moterims, nei vyrams. Melanomą aptikus ankstyvoje stadijoje yra ganėtinai lengvai išgydoma. == Epidemiologija == Prieš keletą dešimtmečių melanoma buvo santykinai retas navikas, tačiau sergamumas melanoma pasaulyje nuolat didėja. Europoje 2008 metais ji buvo penktoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų ir aštuntoje vietoje tarp vyrų<ref>Sant M, Allemani C, Santaquilani M, Knijn A, Marchesi F, Capocaccia R; EUROCARE Working Group. Eur J Cancer. 2009 Apr;45(6):931-91. doi: 10.1016/j.ejca.2008.11.018. Epub 2009 Jan 24. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19171476</ref>. Pagrindinė priežastis yra [[Saulės spinduliuotė\|saulės ultravioletinių spindulių]] poveikis ir pasikeitę žmonių įpročiai kaitintis saulėje, galbūt suplonėjęs [[ozono sluoksnis]]. Melanoma dažniausiai suserga vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, tačiau ja gali sirgti bet kurio amžiaus asmenys. Ji gali prasidėti prieš tai buvusiame displaziniame arba paprastame apgame, bet neretai prasideda ''de novo''. Didesnė melanomos rizika yra žmonėms, kurie turi daug didelių, tai pat displazinių apgamų, šviesią odą, polinkį raudonai įdegti saulėje bei paveldimumo anamnezę. Nors sergamumas melanoma ir bendrasis [[mirštamumas]] nuo šios ligos nuolat didėja, atskirų pacientų mirštamumas nuo šio naviko mažėja. Praėjusio amžiaus pradžioje tik apie 12,5% melanoma sergančiųjų išgyvendavo 5 metus. Šiandien šis skaičius padidėjo iki 70-80%. Kadangi naujų ir efektyvių gydymo būdų nebuvo sukurta, tenka daryti išvadą, kad išgyvenamumo rodikliai pagerėjo dėl ankstyvosios diagnostikos. Nors ir baltaodžiai turi 40 kartų didesnę tikimybę už juodaodžius susirgti melanoma, remiantis 2005 m. „American Academy of Dermatology“ ataskaita, juodaodžiai turi žymiai mažesnį išgyvenimo rodiklį lyginant su baltaodžiais.<ref>{{citation\|title=Chemistry in Context: Applying Chemistry to Society\|url=http://books.google.com/books?id=h_29PwAACAAJ\|year=2009\|publisher=McGraw-Hill Higher Education\|isbn=978-0-07-304876-5\|page=76}}</ref> == Prognostiniai faktoriai == eilutė 74 ⟶ 72: Dažniausiai melanoma metastazuoja į: * Dermį – ~~50-75~~50–75 % atvejų, * Plaučius – -70–87 ~~70-87~~%, * Kepenis – ~~54-77~~54–77 %, * Smegenis – ~~36-54~~36–54 % * Kaulus – ~~23-49~~23–49 %, * Virškinimo traktą -– ~~26-58~~26–58 %, * Antinksčius – ~~36-54~~36–54 %, * Inkstus – ~~35-48~~35–48 %, * Širdį – ~~40-45~~40–45 %.<ref name=":0" /> == Gydymas == Pagrindinis melanomos gydymo metodas yra chirurginis, jo apimtis pasirenkama atsižvelgiant į naviko išplitimą. Šis metodas efektyviausias melanomą diagnozavus anksti ir nesant metastazių. Kiti metodai yra adjuvantiniai (pagalbiniai) ir kombinuojami su pagrindiniu. Taigi melanomos, kaip ir visų odos navikų gydymas, parenkamas individualiai.<ref name=":0" /> == Pacientų stebėjimas == Stebėjimo schema, pasirenkama atsižvelgiant į melanomos išplitimą. Reikia prisiminti, jog visada egzistuoja kito metachroninio pirminio naviko ir regioninių bei atokių (dažniausiai į plaučius) metastazių rizika. Jei melanomos peraugimo gylis yra < 1 mm, pacientai po gydymo stebimi pirmus dvejus metus kas 6 mėn., ir sekančius aštuonerius metus kartą per metus. Kitais naviko peraugimo atvejais ( >1-4 mm) pacientai po gydymo pirmus trejus metus stebimi kas 3-4 mėnesius, sekančius dvejus metus kas 6 mėnesiai ir penkerius metus kartą metuose. Metastazavimo į regioninius limfinius mazgus atveju, pacientai stebimi kas 3-4 mėnesiai. Krūtinės ląstos apžvalginės rentgenogramos pirmus penkis stebėjimo metus daromos kasmet, o sekančus penkerius metus – kas antri metai. Įtariant metastazavimą galimi ultragarsiniai su pritaikoma biopsija, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai. Informatyvūs yra bendras kraujo ir biocheminiai tyrimai kepenų transaminazėms ir šarminei fosfatazei bei laktatdehidrogenazei (LDH) nustatyti. Svarbūs yra ir melanomos progresavimo markerio S - – 100 dinaminiai stebėjimai.<ref name=":0" /> == Melanoma Lietuvoje == Pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvoje stebima kita nerimą kelianti tendencija – kasmetiniu sergamumo prieaugiu melanoma ženkliai lenkia kitų lokalizacijų navikus. Nuo 1983 iki 1992 metų moterų sergamumas piktybiniais navikais didėjo 0,7%, o vyrų 1,7% kasmet. Dažniausios lokalizacijos vyrams – plaučių, o moterims – krūties vėžio, kasmetiniai didėjimo tempai buvo atitinkamai 2,3% ir 1,2%. Melanomos, tiek vyrų, tiek ir moterų, kasmetinis sergamumo prieaugis siekė 6%. Lietuvoje moterys melanoma serga du kartus dažniau nei vyrai, o sergamumas per pastaruosius du dešimtmečius, išaugo bemaž tris kartus.<ref name=":0" /> == ~~Šaltiniai~~Literatūra == ~~<references/>~~ * Elena Stalioraitytė, Patologinė anatomija, Naujasis Lankas, 2001 m. == Šaltiniai == {{~~Ligos-stub~~išn}} [[Kategorija:Odos ligos]]

Melanoma: Skirtumas tarp puslapio versijų