Zavoločė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 27:
Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų – [[Belozerskas|Beloozero]] ({{ru|Белоозеро}}), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė [[Riurikas|Riuriko]] giminaitis ''Sineus''. [[Finougrai|Finougrų]] žemėse plito [[slavai|slavų]] kultūra ir kėlėsi kolonistai iš [[Naugardo respublika|Naugardo respublikos]].
Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip '''Zavoločės valsčius'''. Kolonistų migracijos į Zavoločę ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė [[Mongolų imperija|mongolai]]. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu metu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi [[pomorai]], tyrinėję [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]] pakrantes.
Turtingas regionas masino augančią [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiąją kunigaikštystę]], kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant [[Ivanas Kalita|Ivanu Kalita]], Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m., vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.
| |||