Adomas Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
pridėti šaltiniai, patikslinta
Stela (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{šaltiniai}}
{{tvarkomas}}
{{Žmogaus biografija
|vardas=Adomas Mickevičius
eilutė 42 ⟶ 43:
 
=== Kilmė ===
[[File:Zaosie home of Mickiwiecz.jpg|thumb|150 px|left|Napoleonas orda. Mickevičių namai Zaosėje (XIX a.)]]
Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. gruodžio 24 d. advokato Mikalojaus Mickevičiaus ir jo žmonos Barboros Majevskos šeimoje. 1801 m. jiems gimė Adomo brolis Aleksandras, po trejų metų - Jurgis, dar po metų - Antanas, kuris mirė 5 metukų.<ref>Mečislovas Jastrunas. Adomas Mickevičius. Poeto laikas ir asmenybė. Vilnius: Spindulys, 1994. ISBN 9986-408-21-0.</ref><ref>Vytautas Kubilius, Adomas Mickevičius: poetas ir Lietuva, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, Vilnius, p. 7–25.[http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LG00/Vytautas_Kubilius._Adomas_Mickevi%C4%8Dius_-_poetas_ir_Lietuva.LG4803C.pdf]</ref> Mickevičiai buvo kilę iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų–Mickevičių giminės<ref>Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.</ref>, kurios atstovai gyveno [[Rodūnė]]s apylinkėse iki XVII a. pabaigos, kai išsikėlė į [[Naugardukas|Naugarduko]] apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais. Poeto tėvai save vadino lietuviais, Lietuvą - savo tėvyne. Šiuos žodžius patvirtina A. Mickevičiaus brolio Pranciškaus atsiminimai:
[[File:Dom A.Mickiewicza w Nowogródku.jpg|thumb|150 px|left|Adomo Mickevičiaus vaikystės namas Naugarduke]]
 
Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. gruodžio 24 d. advokato Mikalojaus Mickevičiaus ir jo žmonos Barboros Majevskos šeimoje kaip antras vaikas. 1801 m. jiems gimė Adomo brolis Aleksandras, po trejų metų - Jurgis, dar po metų - Antanas, kuris mirė 5 metukų.<ref>Mečislovas Jastrunas. Adomas Mickevičius. Poeto laikas ir asmenybė. Vilnius: Spindulys, 1994. ISBN 9986-408-21-0.</ref><ref name="Kubilius">Vytautas Kubilius, Adomas Mickevičius: poetas ir Lietuva, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, Vilnius, p. 7–25ISBN 9986-39-082-6. [http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LG00/Vytautas_Kubilius._Adomas_Mickevi%C4%8Dius_-_poetas_ir_Lietuva.LG4803C.pdf]</ref> Mickevičiai buvo kilę iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų–Mickevičių giminės<ref>Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.</ref>, kurios atstovai gyveno [[Rodūnė]]s apylinkėse iki XVII a. pabaigos, kai išsikėlė į [[Naugardukas|Naugarduko]] apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais. Poeto tėvai save vadino lietuviais, Lietuvą - savo tėvyne. Šiuos žodžius patvirtina A. Mickevičiaus brolio Pranciškaus atsiminimai:
: ''Mikalojus ir Barbora Mickevičiai garsėjo ne turtais, ne geromis tarnybomis, ne titulais, o buvo gerbiami už dorumą, meilę artimiesiems, gailestį neturtingiesiems <...>, už savo krašto papročių, tradicijų saugojimą ir ypač už meilę savo mylimai Lietuvai, brangiai žemelei ir mūsų tėvynei.''<ref>Jonas Riškus.Adomas Mickevičius ir Lietuva. Vilnius:Vaga, 1996, p. 10.</ref><ref>Mickiewicz F., Pamiętnik. Lwow, 1923, 33 p.</ref>
 
=== Jaunystė ir studijų metai ===
[[1815]] m. baigęs Naugarduko [[Dominikonai|dominikonų]] mokyklą (mokykloje mokėsi kartu su [[Jonas Čečiotas|Jonu Čečiotu]]), Adomas Mickevičius, palaidojęs tėvą, tų pačių metų rugsėjo 12 d. atvyko į Vilnių, apsigyveno Bukšos namuose, po kelių dienų persikėlė į kunigo Juozapo Mickevičiaus butą tarp [[Pilies gatvė|Pilies]] ir [[Skapo gatvė|Skapo]] gatvių.<ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas.">Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas. Vilnius: Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018. ISBN 978-609-8061-57-4.</ref><ref name="Kubilius"/> 1815 m. rugsėjo 18 d., šeštadienį, Adomas Mickevičius priimtas į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultetą, kitą dieną išlaikė stojamuosius egzaminus į mokytojų seminariją.<ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas."/> Pirmaisiais metais Mickevičius klausė fizikos, chemijos, algebros paskaitų. Antraisiais metais, pasirinkęs literatūros ir laisvųjų menų studijas, mokėsi graikų, lotynų, rusų, lenkų literatūras, visuotinę istoriją, vokiečių ir anglų kalbas.<ref name="Kubilius"/>
[[1815]] m. baigęs Naugarduko mokyklą, A. Mickevičius įstojo į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], studijavo lenkų ir kitų tautų literatūrą, mėgo [[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]], [[Johann Wolfgang von Goethe|J. V. Gėtės]] kūrinius, žavėjosi [[George Gordon Byron|Džordžo Bairono]] poemomis. Pirmuosius eilėraščius parašė studijuodamas.
 
Universitete praleisti ketveri studijų metai turėjo didelę įtaką tolesniam asmenybės formavimuisi ir poetinio talento brendimui. [[1817]] m. su [[Tomas Zanas|Tomu Zanu]] ir kitais bendraminčiais įkūrė [[Filomatai|Filomatų]] (mokslo mylėtojų) draugiją. Jos narių šūkis – „Mokslas, dorybė, tėvynė“ – A. Mickevičiui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje. Universiteto profesorius [[Joachimas Lelevelis]] sudomino istorija, ypač Lietuvos praeitimi, kuri vėliau tapo labai reikšminga jo kūryboje.
eilutė 52 ⟶ 56:
==== Kaune ====
[[Vaizdas:Adam Mickiewicz from old book 1888.png|thumb|left|200px|Adomas Mickevičius (dail. Horovitz, 1888 m.)]]
[[Vaizdas:Herb Poraj.jpg|thumb|left|200px|Mickevičių [[herbas]] – „Poraj“]]
 
[[1819]] m. baigęs universitetą būsimas poetas paskirtas mokytojauti į [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] mokyklą. Į 4000 gyventojų dydžio Kauną jis atvyko 1819 m. rudenį, jau prasidėjus mokslo metams. Apgyvendintas pastate [[Kauno rotušė]]s aikštėje, kuriame dabar veikia Jėzuitų gimnazija. Butą antrame aukšte, buvusio vienuolyno celę, sudarė vienas kambarys ir siauras prieškambaris. Šalti viduramžiški skliautai, skurdi aplinka slėgė jaunuolį. Savo gyvenimą ir darbą jaunasis mokytojas apibūdino taip: