Higso bozonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Adomasje (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 10:
| sukinys = 0
}}
'''Higso bozonas''' ('''H<sup>0</sup>''') – masyvi skaliarinė [[elementarioji dalelė]], numatyta [[dalelių fizika|dalelių fizikos]] [[standartinis modelis|standartiniame modelyje]]. Dalelė, kuri gali būti Higso bozonas, eksperimentiškai aptikta 2012 m. liepos 4 dieną. Šios naujosios dalelės savybės sutampa su teorinėmis Higso bozono savybėmis eksperimento paklaidų ribose<ref>"Measurements of the Higgs boson production and decay rates and constraints on its couplings from a combined ATLAS and CMS analysis of the LHC pp collision data at s√=7 and 8 TeV" - ATLAS and CMS Collaborations (Aad, Georges et al.) JHEP 1608 (2016) 045 arXiv:1606.02266 [hep-ex] CERN-EP-2016-100, ATLAS-HIGG-2015-07, CMS-HIG-15-002</ref>, todėl galima teigti, kad atrastoji dalelė ir yra Higso bozonas. Kvantinis Higso laukas, kurio kvantas yra Higso bozonas, vaidina pagrindinį vaidmenį aiškinant [[kvarkas|kvarkų]], elektros krūvį turinčių [[leptonas|leptonų]] bei sunkiųjų [[W ir Z bozonai|W ir Z bozonų]] [[masė]]s prigimtį.
 
[[Higso mechanizmas|Higso mechanizmo]] teoriją, nusakančią masę [[vektorinis bozonas|vektoriniams bozonams]], pirmą kartą [[1964]] m. iškėlė [[Peter Higgs|Peterio Higso]], [[Francois Englert|Fransua Anglerto]] ir [[Robert Brout|Roberto Brauto]], kurie dirbo prie [[Philip Anderson]] ir nepriklausomai veikusių [[Gerald Guralnik]], [[Carl Hagen|Karlo Hageno]], [[Thomas Kibble|Tomo Kiblio]] idėjos.<ref>G. S. Guralnik, C. R. Hagen ir T. W. B. Kibble. ''„ [http://prola.aps.org/abstract/PRL/v13/i20/p585_1 Global Conservation Laws and Massless Particles] “''. 1964, Physics Review Letters 13</ref>.