Kauno technikos kolegija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 32:
== Istorija ==
Tuoj po pirmojo pasaulinio karo baigties ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, [[1920]] m. Kaune (tuo laiku laikinojoje sostinėje) Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje įsteigta Aukštesnioji technikos mokykla. Jos tikslas buvo rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus. Tai buvo pirmoji ir iki 1940 m. vienintelė tokio tipo mokykla šalyje.
[[1920]] m. LR Susiekimo ministerija įkūrė Aukštesniąją technikos mokyklą (ATM). Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmoji mokykla, rengianti techninės srities specialistus. Steigimo iniciatoriai buvo inžinieriai [[Julijonas Gravrogkas]] (direktorius iki [[1940]] m.), [[Kazimieras Vasiliauskas (1879)|Kazimieras Vasiliauskas]], Jonas Kiškinas ir kt. Iš pradžių ATM veikė vakarinių technikos kursų forma, juos lankė 26 klausytojai. [[1921]] m. Lietuvos vyriausybė skyrė namą A. Mickevičiaus gatvėje, kurį suremontavus, vakariniai kursai virto aukštesniąja technikos mokykla. Tuo metu joje mokėsi 41 jaunuolis, dirbo 9 dėstytojai. [[1925]] m. išleista pirmoji statybos technikų laida, [[1926]] m. mechanikos specialistų, [[1929]] m. elektrikų. [[1935]]–[[1937]] m. atsirado mokymo specializacijos: architektūros, susisiekimo, mašinų technikos, technologijų (pramonės mechanikų), elektros energijos tiekimo, telesusisiekimo. [[1936]] m. čia pradėti rengti geležinkelių specialistai. Už mokslą per metus reikėjo mokėti 100 litų, stipendijas gaudavo tik 15 proc. moksleivių. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=23242&biRecordId=3323 Aukštesniosios technikos mokyklos naujieji rūmai // Geležinkelininkas, 1939 m., Nr. 21, 382 p.]</ref><ref>Tik dabar pavadino tikruoju vardu // Statyba ir architektūra, 1991 m., Nr. 5, 12-14 p.</ref>▼
Kauno aukštesniosios mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo prof. Julijonas Gravrogkas [[Julijonas Gravrogkas]] (direktorius iki [[1940]] m.).
Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: [[Kazimieras Vasiliauskas (1879)|Kazimieras Vasiliauskas]], Jonas Kiškinas, Konstantinas Šakenis, Kazimieras Žalys, Antanas Gravrogkas ir ir kt.
▲
Aukštesniojoje technikos mokykloje buvo parengti pirmieji jūreivystės, geležinkelio, mechanikos, architektūros ir kitų specialybių absolventai. Ne vienas auklėtinis tapo įvairių specialybių Lietuvoje pionieriais: žinomais sklandytuvų konstruktoriais ir bandytojais, radijo specialistais, radijo žurnalų kūrėjais.
Didėjantis specialistų poreikis ir augantis moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. 1937 – 1938 m. pastatyti nauji (dabartiniai) ATM rūmai, kurių projektą paruošė architektas ([[Stasys Kudokas]]). <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117191 Darbas, 1937-09-18, Nr. 103 (250), 8 p.]</ref><ref>[http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=Tvirtov%C4%97s&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=927 Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)]</ref>
| |||