Ona Lukauskaitė-Poškienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
'''Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė''' (Hanė) ([[1906]] m. [[sausio 29]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]] - [[1983]] m. [[gruodžio 4]] d. Šiauliuose) – poetė, vertėja, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir [[Politika|politinė]] veikėja. Advokato [[Stasys Lukauskis|Stasio Lukauskio]] ir dantų gydytojos Elenos Ziabickaitės - Lukauskienės duktė, [[Sofija Jasaitienė|Sofijos Jasaitienės]] sesuo.
 
== Biografija ==
 
Šeimai [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais pasitraukus į [[Rusija|Rusiją]], [[1915]] - [[1918]] m. mokėsi [[Tartu]] ir [[Maskva|Maskvos]] gimnazijose, [[1922]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. [[Viena|Vienos]] ir [[Kaunas|Kauno]] universitetuose studijavo [[Gamta|Gamtos]] mokslus.
 
Dirbo mokytoja [[Joniškis|Joniškio]] gimnazijoje. Ištekėjusi už karininko V. Poškaus, augino sūnus Erdvilą ir Vytenį. Po skyrybų [[1932]] - [[1935]] m. dirbo [[Aukštadvaris|Aukštadvario]] vidurinėje mokykloje. 1935 - [[1940]] m. - valstybinių knygynų (bibliotekų) vedėja [[Radviliškis|Radviliškyje]] ir Šiauliuose.
 
Periodinėje spaudoje poetė debiutavo 1932 m. Išleidusi eilėraščių rinkinius „Brangiausias pėdas” ([[1933]] m.) ir „Eilėraščių kraitis” [[1939]] m. priimta į Lietuvos rašytojų draugiją. Ji taip pat priklausė [[1941]] m. Šiauliuose įsikūrusiam ''Slėpimo nuo vokiečių komitetui'', Šiaulių apygardos meno ir mokslo centrui.
 
Kartu su juriskonsultu kapitonu [[Jonas Noreika|Jonu Noreika]]-''generolu Vėtra'' ir [[Stasys Gorodeckis|Stasiu Gorodeckiu]]-''S.Radžiūnu'' 1945 metais Vilniuje įsteigė [[LTT|Lietuvos tautinę tarybą]], siekusią būti pasipriešinimo sovietiniai okupacijai centru. LTT vardu [[1946]] m. parašė laišką [[Popiežius|popiežiui]] apie padėtį okupuotoje Lietuvoje. Už dalyvavimą LTT veikloje Ypatingojo karinio tribunolo nuteista 10 metų, [[1948]] - [[1955]] m. kalėjo [[Vorkuta|Vorkutoje]]. Tremtyje parašė „Lagerių pasakas” ir atsiminimus, kurių ištraukos publikuotos tik prasidėjus Atgimimui.
 
Grįžus iš lagerių nenustojo rezistencinės dvasios ir aktyviai tęsė patriotinę veiklą. [[1967]] m. organizavo moksleivių literatūrinių, o kartu ir politinių studijų grupę Šiauliuose. [[1976]] m. [[lapkričio 26]] d. su [[Viktoras Petkus|Viktoru Petkumi]], kun. Karoliu Garucku, [[Tomas Venclova|Tomu Venclova]] ir dr. Eitanu Finkelšteinu įsteigė „Helsinkio susitarimams remti lietuvių grupę“, siekusią tirti, kaip [[Sovietų Sąjunga]] laikosi ESBK Baigiamojo akto principų okupuotoje Lietuvoje.