|
[[File:St Casimir, the cross coat of arms, cross and flag of St Casimir.jpg|thumb|Šventojo Kazimiero herbas, kryžius ir vėliava, kokie parodyti Kazimiero bažnyčios (Minnesota, JAV) vitražuose. Kryžiaus dvigubinimas yra būdingas lietuviškai heraldikai.]]
Gyvenas kieatai
== Biografija ==
Gimė [[1458]] [[spalio 3]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]], karališkojoje [[Vavelis|Vavelio pilyje]]. Tėvai – [[Kazimieras IV Jogailaitis]] ir jo žmona Elžbieta. Antras sūnus šeimoje, [[Jogaila|Jogailos Gediminaičio]] anūkas. Motina Elžbieta – [[Austrija|Austrijos]] princesės ir [[Bohemija|Bohemijos]] bei [[Vengrija|Vengrijos]] karaliaus, [[Vokietija|Vokietijos]] imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros.
Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas [[1471]] m. buvo vainikuotas Bohemijos [[karalius|karaliumi]], o [[1490]] m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai [[Jonas Albrechtas]], [[Aleksandras]] ir [[Žygimantas Senasis]] pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis [[Fridrikas Jogailaitis|Fridrikas]] tapo [[Gnieznas|Gniezno]] [[arkivyskupas|arkivyskupu]], [[Krokuva|Krokuvos]] [[vyskupas|vyskupu]], o [[1493]] m. [[Kardinolas|kardinolu]].
Vaikus buvo patikėta auklėti [[Jonas Dlugošas|J. Dlugošui]] (lenkų istorikas, Krokuvos [[kanauninkas]], vėliau [[Lvovas|Lvovo]] arkivyskupas) ir [[italai|italų]] humanistui Filipui Buonaccorsi (dar vadintam [[Pilypas Kalimachas|Kalimachu]]).
1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė [[Bohemija|Bohemijos]] sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas prieš Motiejų Korviną ir sukilę didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių, vadovaujamų Petro Dunino, išvyko į [[Budapeštas|Budą]]. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus pas J. Dlugošą, kol [[1475]] m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą. Vyresniajam broliui Vladislovui priėmus Bohemijos sostą, Kazimierui turėjo tekti Lenkijos sostas. [[1479]] m. karaliui išvykus į LDK, Kazimieras iki [[1483]] m. paskirtas karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho III dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė.
Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų. Galiausiai, susirgęs [[džiova]] pakeliui į Vilnių, [[1484]] m. [[kovo 4]] d. mirė [[Gardinas|Gardine]].
== Kanonizacija ==
|
