|
[[Vaizdas:Gydomieji šaltiniai Birštone. XX a. pr..jpg|thumb|Birštono gydomieji šaltiniai XX a. pr.]]
[[Vaizdas:H1N1 map.svg|thumb|Žemėlapis, vaizduojantis H1N1 viruso paplitimą pasaulyje. {{legend|#000000|Patvirtinti susirgimai ir mirtys}}{{legend|#FF0000|Patvirtinti susirgimai}}{{legend|#FFA900|Nepatvirtinti susirgimai}}]]
'''Birštonas''' – kurortinis miestas [[Lietuva|Lietuvos]] pietuose, [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]]. [[Birštono savivaldybė]]s, [[Birštono dekanatas|dekanato]] ir parapijos centras.
'''Kiaulių gripas''' ('''H1N1 2009 metų gripas, Meksikietiškas gripas''') yra viena [[gripas|gripo]] atmainų, susiformavusi [[kiaulė|kiaulių]] terpėje, mutavusi į pavojingą zoonotinę žmogui formą ir 2009 m. balandį pradėjusi plisti tarp žmonių pasauliniu mastu. Kiaulių gripas kaip ir sezoninis gripas negydomas praeina per savaitę. 2009 m. [[balandžio 30]] d. [[PSO]] pasiūlė nevadinti šio susirgimo kiaulių gripu, kadangi jis plito tik tarp žmonių. Dėl žiniasklaidos sukeltos isterijos stambiausioms formacijos įmonėms JAV skyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių kurti vakcinai, Jungtinės Tautos – 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. [[1846]] m. [[Stakliškės|Stakliškių]] kurorto gydytojas [[Benediktas Balinskis]] čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. [[1851]] m. [[birželio 23]] d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik [[1854]] m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo [[Stakliškės|Stakliškių]] kurorto didelio gaisro [[1857]] m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Iki I pasaulinio karo čia kasmet gydydavosi ~2000 žmonių, veikė 72 vonios, pastatyti 3 viešbučiai su 200 numerių.
Iki 2009 m. žmonių užsikrėtimo gripu (kitomis atmainomis) nuo kiaulių atvejai buvo itin reti, paprastai tarp žmonių, dirbančių su sergančiomis kiaulėmis, registruojami nuo 6-ojo dešimtmečio, [[JAV]] viso 12 atvejų nuo 2005 m. iki 2009 m. Tiesioginis ligos perdavimas iš žmogaus žmogui buvo pasitaikęs praeityje, tačiau retai. [[JAV]], kurioje pasitaikančių virusų įvairovė didesnė nei kitose šalyse, kiaulių gripą kiaulėse sukeliantiems virusams stebėti buvo vykdomos atitinkamos programos. Iš nesenų žmogaus susirgimų, vienas buvo registruotas 2008 m. lapkritį [[Ispanija|Ispanijoje]], ir susirgęs patyrė tik silpnus ligos simptomus. 2009 m. viruso kilmė nėra visiškai aiški, kadangi jis savo struktūra labai stipriai skiriasi nuo kitų H1N1 variantų.
[[1927]] m. pastatyta purvo gydykla – durpes gydomajam purvui atveždavo iš [[Velniabliūdis|Velniabliūdžio]] durpyno. [[1933]] m. pastatyta kurorto poliklinika, [[1939]] m. – 2 sanatorijos (Kauno ligonių kasos ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijos]] „Baltoji tulpė“), atidengtas paminklas [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiui]]. [[1947]] m. įkurtos 2 sanatorijos, [[1959]] m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta „Tulpe“, sanatorija Nr. 2 – „Spaliu“, vėliau abi sujungtos [[1975]] m. Tais pat metais įkurta „Versmės“ sanatorija. Apie [[1990]] m. „Spalio“ sanatorija pervadinta „Tulpe“. O [[2013]] m. duris atvėrė „Eglės sanatorija“.
[[2009 m.]] balandžio 20-22 d. pasaulyje pradėjęs plisti [[virusas]] pradiniais duomenimis yra A/H1N1 pogrupio keturių štamų rekombinacija: vieno [[Paukščių gripas|paukščių gripo]], vieno žmogaus gripo ir dviejų kiaulės gripo štamų. Šio viruso pirmtakas - [[ispaniškasis gripas]], sukėlęs pandemiją 1918 - 1919 m. Pirminis židinys pastebėtas [[Meksika|Meksikoje]] (Vera Krus apylinkėse), šalyje iki [[gegužės 3]] d. iš 101 įtariamų mirčių nuo šio gripo patvirtintos 19. Meksikos sveikatos ministro José Ángel Córdova teigimu, pagal ikišiolinius tyrimus sprendžiant, mirtingumas prilyginamas su įprastu gripu siejamam mirtingumui, ir pavojus pradžioje galimai buvo pervertintas.
Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos („Tulpė“, „Versmė“ ir „Eglė“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, [[LKKA]] sporto ir sveikatingumo centras, [[Birštono slidinėjimo centras|slidinėjimo centras]], poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.
Šiam gripui būdingi ir gali pasireikšti įprasti gripo požymiai: padidėjusi temperatūra, gerklės ir galvos skausmas, sloga, kosulys, vėmimas, viduriavimas, nuovargis, apetito stoka, galimos komplikacijos plaučiuose. Kaip ir sezoninis gripas, kiaulių gripas gali būti lengvos arba sunkios formos. Sunki ligos forma dėl komplikacijų gali baigtis mirtimi. Liga gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Ligos dėka sumenksta kitų lėtinių ligų simptomai.
Gripas plinta lašeliniu būdu. Profilaktiškai rekomenduojama įprasta gripo prevencijos higiena: dažnai plauti rankas muilu, vengti masinio susibūrimo vietų, prisidengti čiaudint bei kosint (naudojant nosines, ribojamas viruso plitimas į aplinką), vėdinti ir drėkinti patalpas, nuvalyti dažnai liečiamus kietus paviršius (durų rankenas). Virta kiauliena jokio pavojaus nekelia.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
[[Kiaulių gripasBirštonas|Daugiau…]]
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|
