23:01, 1 kovo 2020 versija taisyti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai →‎Istorija: -typo Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems ← Prieš tai darytas keitimas		23:02, 1 kovo 2020 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai →‎Istorija: -typo Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Istorija == 1747 m. [[Achmadas Šachas Duranis]] įkūrė valstybę, iš kurios kilo dabartinis [[Afganistanas]]. Jis buvo gabus karvedys ir sumanus valdovas. 1747 m. afganų kariai įsiveržė į [[Pandžabas\|Pandžabą]], sumušė [[mogolai\|mogolus]] ir [[marathai\|marathus]]. Jiems pasitraukus šiose teritorijose liko galios ~~vakumas~~vakuumas, leidęs plėstis sikhų įtakai. 1748 m. Achmado Šacho Duranio pajėgos kitame žygyje peržengė [[Indas (upė)\|Indo upę]] ir užėmė [[Lahoras\|Lahorą]]. Afganai prisijungė dideles teritorijas Indijoje, tačiau Achmadui nukreipus pajėgas į kovas su [[Persija]] vakaruose, sikhai išvarė jo vietininką ir užėmė Lahorą. 1752 m. balandį afganai vėl išvarė sikhus iš Lahoro. 1757 m. Achmadas surengė ketvirtą žygį po Šiaurės Indiją. Jam bekariaujant sikhų pajėgos užpuolė [[Delis\|Delį]], išlaisvino kalinius ir apiplėšė afganų vietininko iždinę. 1757 m. lapkričio 11 d. įvyko mūšis tarp afganų, kuriems vadovavo [[Timūras Šachas Duranis]] ir sikhų prie [[Amritsaras\|Amritsaro]], kurį dėl didelės kiekybinės persvaros laimėjo sikhai. Afganai turėjo pasitraukti. [[Pandžabas\|Pandžabe]] Achmadas paliko vietininką Džahaną Chaną su 10 tūkst. armija. 1758 m. atvirame sukilime [[sikhai]] įveikė vietininką. Jie išlaikė neutralią poziciją sekančiame afganų kare su marathais ir nedalyvavo lemiamame [[Trečiasis Panipato mūšis\|Trečiajame Panipato mūšyje]] 1761 m. sausį, kuriame afganai šventė pergalę. Taip afganai užsitikrino dominavimą regione, bet 1762 m. Achmadas išvyko vėl palikęs silpnas pajėgas Pandžabe. Sikhai sutarė, kad reikia pradėti karą ir pirmasis jų taikinys buvo artimiausia Amritsarui afganų tvirtovė Džandialoje. Kažkokiais būdais tvirtovės vadas sužinojo apie sikhų planus ir pasiuntė žygūną informuoti Achmado. Šis apsisuko su savo pajėgomis ir greitai grįžo. 1762 m. lapkritį jis pasirodė visiškai netikėtai sikhams, kurie buvo apsupę tvirtovę. Afganai persekiojo pakrikusius sikhus ir užklupo jų stovyklą (su moterimis ir vaikais) prie [[Malerkotla\|Malerkotlos]] miesto, kur nužudyta bent 10 tūkst. sikhų. Šie įvykiai istorijoje vadinami „Antruoju sikhų holokaustu“. 1763 m. kovą Achmadas grįžo į [[Lahoras\|Lahorą]] ir nurodė sunaikinti [[Aukso šventykla\|Aukso šventyklą]], švenčiausią sikhų vietą Amritsaro mieste, kurios sugriovimas buvo aukščiausias priešpriešos tarp afganų ir sikhų taškas. Achmadui išvykus į Kabulą sikhai surengė žygį prieš afganus bei jų sąjungininkus ir sumušė juos prie Sirhindo.

Afganų-sikhų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų