Afganų-sikhų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Afganų-sikhų karai''' – kariniai veiksmai tarp [[Afganistanas|afganų]] ir [[sikhai|sikhų]] per 1748−1837 m. laikotarpį.

1747 m. [[Achmadas Šachas Duranis]] įkūrė valstybę, iš kurios kilo dabartinis [[Afganistanas]]. Jis buvo gabus karvedeys ir sumanus valdovas. 1747 m. afganų kariai įsiveržė į [[Pandžabas|Pandžabą]], sumušė [[mogolai|mogolus]] ir [[marathai|marathus]]. Jiems pasitraukus šiose teritorijose liko galios vakumas, leidęs plėstis sikhų įtakai. 1748 m. Achmado Šacho Duranio pajėgos kitame žygyje peržengė [[Indas (upė)|Indo upę]] ir užėmė [[Lahoras|Lahorą]]. Afganai prisijungė dideles teritorijas Indijoje, tačiau Achmadui nukreipus pajėgas vakaruose į kovas su [[Persija]] vakaruose, sikhai išvarė jo vietininką ir užėmė Lahorą. 1752 m. balandį afganai vėl išvarė sikhus iš Lahoro. 1757 m. Achmadas surengė ketvirtą žygį po Šiaurės Indiją. Jam bekariaujant sikhų pajėgos užpuolė [[Delis|Delį]], išlaisvino kalinius ir apiplėšė afganų vietininko iždinę. 1757 m. lapkričio 11 d. įvyko mūšis tarp afganų, kuriems vadovavo [[Timūras Šachas Duranis]] ir sikhų prie [[Amritsaras|Amritsaro]], kurį dėl didelės kiekybinės persvaros laimėjo sikhai. Afganai turėjo pasitraukti.

[[Pandžabas|Pandžabe]] Achmadas paliko vietininką Džahaną Chaną su 10 tūkst. armija. 1758 m. atvirame sukilime [[sikhai]] įveikė vietininką. Jie išlaikė neutralią poziciją sekančiame afganų kare su marathais ir nedalyvavo lemiamame [[Trečiasis Panipato mūšis|Trečiajame Panipato mūšyje]] 1761 m. sausį, kuriame afganai šventė pergalę. Taip afganai užsitikrino dominavimą regione, bet 1762 m. Achmadas išvyko vėl palikęs silpnas pajėgas Pandžabe. Sikhai sutarė, kad reikia pradėti karą ir pirmasis jų taikinys buvo artimiausia Amritsarui afganų tvirtovė Džandialoje. Kažkokiais būdais tvirtovės vadas sužinojo apie sikhų planus ir pasiuntė žygūną informuoti Achmado. Šis apsisuko su savo pajėgomis ir greitai grįžo. 1762 m. lapkritį jis pasirodė visiškai netikėtai sikhams, kurie buvo apsupę tvirtovę. Afganai persekiojo pakrikusius sikhus ir užklupo jų stovyklą (su moterimis ir vaikais) prie [[Malerkotla|Malerkotlos]] miesto, kur nužudyta bent 10 tūkst. sikhų. Šie įvykiai istorijoje vadinami „Antruoju sikhų holokaustu“. 1763 m. kovą Achmadas grįžo į [[Lahoras|Lahorą]] ir nurodė sunaikinti [[Aukso šventykla|Aukso šventyklą]], švenčiausią sikhų vietą Amritsaro mieste, kurios sugriovimas buvo aukščiausias priešpriešos tarp afganų ir sikhų taškas. Achmadui išvykus į Kabulą sikhai surengė žygį prieš afganus irbei jų sąjungininkus, ir sumušė juos prie Sirhindo.

1764 m. [[Achmadas Šachas Duranis]] surengė septintą žygį į Indiją. Afganai pralaimėjo [[Sirhindas|Sirhindo]] mūšyje ir sikhai užėmė [[Lahoras|Lahorą]]. 1772 m. mirus Achmadui afganų šachu tapo [[Timūras Šachas Duranis|Timūras]], kuris nebandė kariauti su sikhais. Atvirkščiai, pastarieji toliau rengė išpuolius prieš likusias afganų valdas Indijoje. 1801 m. sikhų valdovu tapo [[Randžitas Singhas]]. Jo pajėgos 1807 m. užėmė afganų valdytą [[Kasuras|Kasurą]]. Jis toliau vykdė žygius prieš afganus. 1812 m. iš [[Kabulas|Kabulo]] susiruošė didelė afganų armija prieš maištaujantį [[Kašmyras|Kašmyrą]] susiruošė didelė afganų armija. Norint taipasiekti padaryti,Kašmyrą jiems reikėjo žygiuoti per sikhų žemes. Jie pasiūlė sikhams kartu užpulti Kašmyrą, o grobį pasidalinti. Tačiau greitaiNetrukus abi pusės pradėjo kaltinti viena kitą susitarimo nesilaikymu. Randžito Singho pajėgos užėmė strategiškai svarbią [[Atokas|Atoko]] tvirtovę. Afganai ją apgulė, tačiau 1813 m. liepos 13 d. buvo sumušti. Tuo metu prasidėjo persų atakąpuolimas prieš [[Heratas|Heratą]] ir afganai turėjo atsitraukti. Sikhai surengė žygį į Kašmyrą vieni. 1818 m. kovo-birželio Multano mūšyje sikhai įveikė afganus ir sekančiais metais galutinai užkariavo Kašmyrą. 1822 m. afganai sugebėjo susigrąžinti [[Pešavaras|Pešavaro]] kontrolę, bet sekančiais metais vėl buvo sumušti sikhų. 1837 m. Afganistano emyras [[Dostas Muhamedas]] suorganizavo žygį siekdamas sustabdyti Sikhų imperijos plitimąaugimą ir apsaugoti [[Chaibero perėja|Chaibero perėją]]. Jie apgulė sikhų Džamrudo tvirtovę, bet jos nepaėmė. Visgi šis mūšis laikomas kone afganų pergale dėl didelių nuostolių, kuriuos patyrė sikhai. Po to [[Sikhų imperija]] 1849 m. buvo pajungta britų valdžion.